Įtartina net maža žaizdelė!

burnos vėžys

Prie burnos vėžio ankstyvos diagnostikos gali prisidėti patys pacientai, tačiau neretai į Nacionalinį vėžio institutą patekę žmonės išgirsta jau pažengusios ligos (3 ar 4 stadijos) diagnozę. Siekdami plačiau skleisti informaciją apie ligą ir plika akimi matomus jos požymius bei didinti kompleksinio gydymo prieinamumą Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

„Labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, nes gydymas efektyviausias, kai piktybinis navikas yra ankstyvųjų stadijų. Tačiau šiandien jau galime pasidžiaugti ir tuo, kad dabar mūsų medikai pasiekia puikių funkcinių ir estetinių rezultatų net ir radikaliai pašalinant trečios ar ketvirtos stadijos vėžį.

Rekonstrukcinė chirurgija – išties aukštas pilotažas, jos metu chirurgai atkuria pašalintas vėžio pažeistas struktūras ar net visą organą. O atkūrus žandikaulį šiuolaikinė odontologija pajėgi atkurti ir sąkandį“, – dėstė NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė.

Dar daugiau, Valstybinė ligonių kasa operatyviai sureagavo į onkologinių pacientų poreikius ir dabar tokie pacientai protezavimo paslaugoms priimami pirmumo tvarka ir darbai atliekami nemokamai – nuo metų pradžios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas gali gauti asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Šių pacientų dantys protezuojami be eilės.

Ragina neignoruoti simptomų ir kreiptis į aukščiausio lygio specialistus

Navikinis procesas gali išsivystyti bet kurioje burnos vietoje: žandų, dantenų, paliežuvinėje srityje, kietojo bei minkštojo gomurio, žiočių lanko, tonzilių, liežuvio gleivinėje.

„Labai nedidelėje erdvėje yra daug gyvybiškai ir funkciškai bei estetiškai svarbių struktūrų, atsakingų už kramtymą, kalbėjimą ir net kvėpavimą. Svarbu tai, kad net esant dideliam navikui kartais žmogus jaučiasi labai gerai, liga išplitusi tik lokaliai, todėl vizitas pas gydytoją ir atidedamas, kol liga pasiekia 3–4 stadijas“, – kalbėjo gydytoja J.Gibavičienė.

Paprastai liga prasideda nedideliu skausmingu gleivinės sukietėjimu ar opele, kurie laikui bėgant neužgyja, vis didėja. Pasitaiko, kad tokius pakitimus burnoje pirmasis aptinka dantų gydytojas. Didėdamas navikas įauga į po gleivine esančius raumenis, ima trukdyti kramtyti maistą, kalbėti, ryti, plačiau išsižioti. Vėžiui plintant, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, navikas ima kraujuoti.

Kitas svarbus burnos vėžio simptomas – padidėję pažandžių ar kaklo limfmazgiai. Į šiuos limfmazgius, esančius arčiausiai šalia burnos, pirmiausia ir plinta burnos vėžys. Kartais padidėję limfmazgiai kakle ar pažandėse pastebimi anksčiau nei pats navikas burnoje. Tačiau padidėję limfmazgiai nebūtinai yra vėžio simptomas: tai gali būti ir infekcijos padarinys, pavyzdžiui, dėl nesveikų dantų.

„Nuoširdžiai liūdina pacientai, kurie pusmetį vaikšto su slyvos dydžio dariniu kakle ir tikisi, kad praeis savaime.

Žinoma, ne kiekvienas pokytis burnoje yra vėžys. „Apgauti“ gali ir kerpligė, herpesas, leukoplakija, kiti ikivėžiniai pakitimai, tačiau į tai reikia žiūrėti paprastai – kažkas burnoje ilgai negyja ar kelia įtarimą, leiskite gydytojui nustatyti tikrąją priežastį ir paskirti tinkamą gydymą“, – akcentavo gydytoja.

Kasmet apie šiuos simptomus garsiau kalbama vasarį – burnos vėžio prevencijos mėnesį. NVI ir Žalgirio klinika kartu jau nuo 2015 m. dalyvauja kasmet vykstančioje nacionalinėje burnos vėžio prevencijos akcijoje, kurios metu neatlygintinai tikrina visus norinčius asmenis, ar nėra burnoje ikivėžinių ar vėžinių pakitimų, viešina informaciją apie galvos ir kaklo srities onkologinius susirgimus ir įvairiomis priemonėmis skatina ankstyvą diagnostiką ir prevenciją, bendradarbiauja organizuojant konferencijas ir atliekant mokslinius tyrimus burnos vėžio tema.

„Burnos vėžio klausimas aktualus daugeliui specialistų – tiek šeimos gydytojui, tiek otorinolaringologui ar odontologui. Siekiame, kad liga būtų aptikta ir pacientas mus pasiektų kuo anksčiau, kad jis nebūtų pasimetęs tarp skirtingų specialybių gydytojų.

Taip pat svarbu žinoti, kad liga gali susirgti bet kuris žmogus. Klaidinga manyti, kad burnos vėžiu serga tik tabako gaminiais ar alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantys asmenys“, – pabrėžė Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja.

Dėl piktybinio susirgimo netekus žandikaulio, nosies, ar net liežuvio dalies, gyvenimo kokybė gali ir nepasikeisti. Tuo NVI pasirūpina rekonstrukcines operacijas atliekanti didžiulė komanda chirurgai, anesteziologai, slaugytojos. NVI įdiegtos operacijos, pamažu tampa kasdienybe. Sudėtingas rekonstrukcines technikas įvaldę chirurgai geba atkurti tiek minkštuosius galvos-kaklo srities audinius, tiek žandikaulius.

Kasmet NVI gydoma beveik 300 naujų galvos-kaklo srities vėžio atvejų.

Tokios sutarties dar nėra buvę

Apie tai, kad daugelis nežiūri (nes bijo, nes neįdomu) į savo burną, kalba ir Žalgirio klinikos direktorė profesorė Alina Pūrienė.

„Mano praktikoje labiausiai atmintin įsirėžė jauni pacientai. Vienas jaunas vyras iškart po studijų atvyko tiesiog susidaryti įprastinį burnos gydymo planą. Padarę rentgeno nuotrauką aptikome retą vėžį, kuris diagnozuojamas tada, kai jau suyra ir sulūžta kaulinis audinys. O šįkart ligą aptikome paprasčiausio profilaktinio tikrinimo metu.

Antroji pacientė – pirmo kurso studentė – pas mus atėjo ilgą laiką ieškojusi lūpos pažeidimo priežasties. Iki tol ji lankėsi ir pas dermatologus, ir pas kosmetologus, ir pas odontologus, tačiau gydymas baigdavosi įvairiais tepalais. Pas mus atėjusi po citologinio tyrimo ji sužinojo serganti burnos vėžiu ir buvo nusiųsta gydytis į NVI.

Nuoširdžiai ir šiandien dar džiaugiuosi, kad moteris ėjo, domėjosi, kodėl tepalai nepadeda, kodėl lūpa negyja – dėl to ji šiandien yra gyva“, – pasakojo profesorė.

Žalgirio klinika rūpinasi ne tik pacientų švietimu, bet jau kelerius investuoja į chirurgų, gydytojų periodontologų švietimą apie burnos vėžį, daugiau dėmesio nuspręsta skirti ir odontologams.

„Tiek LOR gydytojams, odontologams ar šeimos gydytojams studijų metu apie burnos vėžį kalbama labai glaustai, tad praktikoje informacija užsimiršta, ją nuolat reikia atnaujinti. Du mūsų specialistai apie burnos vėžį neseniai parengė magistro darbus. Žinių lygį nuolat reikia atnaujinti“, – įsitikinusi ji.

Be to, dažnas pacientas visko nori čia ir dabar – atėjęs pas odontologą jis nori tik užplombuoti dantį ir kuo greičiau grįžti į darbus, ne visada išklauso gydytojo įtarimų ir siūlymų kreiptis į aukštesnio lygio specialistus.

„Žmonės bijo blogų naujienų ir nesikreipia iki paskutinės minutės, kol dar iškenčia skausmą. Todėl norime skleisti žinią, kad visi turi tikrintis savo burną profilaktiškai, o ypač tie, kurie yra rizikos grupėje – rūkantys, geriantys.

Neretai žmonės, kuriems diagnozuojamas burnos vėžys, turi ir kitų burnos sveikatos problemų. Pradėti burnos vėžio gydymą tikslingiausia sveikoje burnoje, bent jau neturinčioje infekcinių židinių. Paprastai kompleksiniam gydymui nuo burnos vėžio tokius žmones paruošia šeimos gydytojai, tačiau šioje grandyje žmonės neretai pasimeta dėl ilgų eilių.

Todėl viena NVI ir Žalgirio klinikos sutarties dalis kalba apie greitesnį kompleksinio gydymo prieinamumą ir laiko termino valdymą. Burnos vėžio gydyme laiko veiksnys yra vienas svarbiausių. Ši sutartis yra unikali, tokios Lietuvoje dar nėra buvę – onkologinio paciento vadyba pakelta į naują lygį“, – pabrėžė direktorė.