Kas yra koronavirusas?

koronavirusas

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirga naujienos apie zoonozes ir koronavirusus. Ką reiškia šie moksliniai terminai? Kas yra zoonotiniai virusai? Ar jie kelia realią grėsmę žmonijai? Kas yra tie koronavirusai? Šie klausimai, kuriais dažnai diskutuoja mokslininkai, virusologai, jau pradeda dominti ir plačiąją visuomenę.

Zoonotiniai virusai yra tokie virusai, kuriais žmonės gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Kitaip sakant, šie virusai gali sukelti ligą tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Tuo jie skiriasi nuo virusų, kurie prisitaikę daugintis tik gyvūnų arba tik žmogaus organizme. Pavyzdžiui, afrikinio kiaulių maro virusas pavojingas kiaulėms ir šernams, bet nepavojingas žmonėms. O štai tymų virusas užkrečia tik žmones, jis nepavojingas gyvūnams.

Vienas iš geriausiai žinomų zoonotinių virusų yra pasiutligės virusas – visi žinome, kad pasiutlige sergantis gyvūnas gali žmogų užkrėsti šia mirtinai pavojinga infekcine liga. Kai kurie gripo virusai taip pat yra zoonotiniai – esame girdėję apie paukščių gripą, kiaulių gripą. Vos prieš dešimtmetį vadinamasis kiaulių gripas nusinešė apie pusę milijono gyvybių – šią gripo pandemiją sukėlė A tipo H1N1 gripo viruso kamienas, kilęs iš kiaulių ir paukščių gripo virusų.

Susiformavęs gyvūnų organizme, H1N1 gripo virusas pradėjo plisti tarp žmonių ir juo užsikrėtė, kaip manoma, iki penktadalio viso pasaulio gyventojų.

Ebola virusas, MERS virusas, SŪRS virusas – tai taip pat zoonotiniai virusai, sukeliantys sunkias ligas. Ebola virusas, perduotas žmonėms iš laukinių gyvūnų, sukelia hemoraginę karštinę, nuo kurios apie pusė susirgusiųjų miršta. Laimei, šis virusas gana retas, jo protrūkiai būna daugiausia Afrikoje ir juos pavyksta suvaldyti.

Beveik prieš porą dešimtmečių, 2002 m., pasaulis išgirdo apie naują zoonotinį virusą – koronavirusą, sukeliantį sunkų ūmų respiracinį sindromą, arba SŪRS. Šiuo virusu žmonės užsikrėtė greičiausiai nuo šikšnosparnių, infekcijos židinys buvo Kinijoje ir Honkonge, o vėliau virusas išplito daugelyje šalių – buvo užfiksuota daugiau nei 8000 SŪRS atvejų, mirė apie 800 žmonių.

Dar po dešimtmečio (2012 m.) Saudo Arabijoje pradėjo plisti naujas koronavirusas, pavadintas MERS (angl. Middle East Respiratory Syndrome). Šiuo virusu užsikrėtė daugiau nei 2000 žmonių, daugiau nei trečdalis jų mirė. Manoma, kad MERS virusą žmonėms perdavė kupranugariai.

Besibaigiant 2019 metams, Kinijoje buvo užregistruotas pirmasis ligos atvejis nuo dar nežinomo koronaviruso, pavadinto 2019-naujuoju koronavirusu. Kasdien girdime bauginančias žinias apie šio viruso plitimą pasaulyje. Nors Kinija ėmėsi ryžtingų priemonių stabdyti infekcijos protrūkį, per pirmąsias savaites virusas jau suspėjo išplisti už Kinijos ribų, susirgo apie 2000 žmonių, keliasdešimt mirė.

Taikant šiuolaikines technologijas, greitai pavyko iššifruoti pilną naujojo viruso genomą, o tai palengvino viruso diagnostiką ir stebėseną. Buvo nustatyta, kad naujasis virusas panašus į SŪRS virusą – jų panašumas siekia apie 70 proc. Kol kas epidemiologai nedrįsta prognozuoti, kada galima tikėtis suvaldyti infekcijos protrūkį. Taip pat dar nėra aiškaus atsakymo, koks gyvūnas buvo šio zoonotinio viruso šaltinis.

Pagal tai, kokiu greičiu naujasis virusas plinta, sprendžiama, kad jis yra labiau „limpantis“, nei SŪRS virusas, tačiau vis dėlto tikimybė juo užsikrėsti nuo sergančiojo gerokai mažesnė, nei gripo atveju. Atrodo, kad mirtingumas nuo šio viruso mažesnis nei nuo SŪRS ar MERS virusų.

Koronavirusai žinomi jau keletą dešimtmečių, bet jų sąrašas nuolat pasipildo. Šie virusai taip pavadinti dėl to, kad stebint juos elektroniniu mikroskopu virusai primena karūną arba saulės vainiką. Koronavirusai yra vadinamieji RNR virusai – jų genomą sudaro ne DNR, bet RNR. Kadangi RNR molekulės ne tokios stabilios, kaip DNR, koronavirusai yra gana jautrūs aplinkos poveikiui, greitai žūsta aukštoje temperatūroje. Naujasis virusas yra jau septintasis žinomas koronavirusas, kuris užkrečia žmones.

Be jau minėtų SŪRS ir MERS, žinomi dar 4 koronavirusai, kurie žmonėms paprastai sukelia nesunkias arba besimptomes infekcijas. Taip pat yra nemažai koronavirusų, kurie užkrečia tik gyvūnus. Deja, niekada negali žinoti, ar kuris nors iš jų vieną gražią dieną netaps pavojingu žmonėms…. Juk virusai, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas, paklūsta evoliucijos dėsniams, mutuoja. Gyvūnų virusams evoliuciškai naudinga pakeisti savo šeimininką ir užkrėsti žmones, tai padeda virusams išgyventi. Todėl zoonotiniai virusai tokie gajūs. Mokslininkai mano, kad ne mažiau kaip pusė visų žinomų žmogaus patogenų yra zoonotinės kilmės, tai yra, kad patekę žmonėms iš gyvūnų.

Nuo koronavirusų kol kas nėra skiepų, nors po SŪRS ir MERS protrūkių dedama daug pastangų tokias vakcinas sukurti. Vakcinų kūrimas užtrunka ne vienus metus, todėl sunku tikėtis, kad artimiausiu metu galėsime pasiskiepyti nuo naujojo koronaviruso.

VU Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė, vakcinabc.lt.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko