Svarbu saugant asmeninius duomenis

darbas senjorams

Sausio 28-ąją minima Europos duomenų apsaugos diena. Šia proga technologijų ekspertai pataria pasitikrinti, ar jūsų duomenys yra apsaugoti, ir dalijasi patarimais, kaip tai daryti teisingai.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, siūlo 4 patarimus, padėsiančius geriau apsaugoti savo asmeninius duomenis.

1. Ar mano el. paštas yra saugus?

Kiekvieną dieną prisijungiame prie daugybės internetinių portalų, programų ar mobiliųjų aplikacijų, o tam dažniausiai naudojame slaptažodžius ir el. pašto adresus. Nors bendrovės, kurių paslaugomis naudojamės, įsipareigoja šiuos duomenis saugoti, tačiau ne visoms pavyksta išvengti programišių atakų – „Maryland“ universiteto duomenimis, jos visame pasaulyje įvyksta kas 39 sekundes.

Patikrinti, ar jūsų naudojamas el. paštas kada nors buvo paviešintas per vieną iš duomenų atakų, galite „Microsoft“ regionų direktoriaus Troy Hunto svetainėje „Have I been pwned?“. Šį nemokamą duomenų saugumo tikrinimo įrankį jis sukūrė po „Adobe“ duomenų nutekėjimo skandalo 2013 m., kai buvo paviešinti 153 mln. vartotojų vardai, slaptažodžiai ir net kreditinių kortelių informacija.

Kaip šiuo įrankiu naudotis? Apsilankykite svetainėje https://haveibeenpwned.com ir į tuščią laukelį įveskite savo el. paštą – tuomet sistema parodys, ar kurie nors portalai, kurie saugo jūsų el. pašto adresą, buvo patekę į duomenų nutekinimo ataką. Taip nutikus, patariama iš karto pasikeisti savo pašto adresą.

2. Kodėl reikėtų pasikeisti slaptažodį „iloveyou“?

Minėtas saugumo ekspertas sukūrė svetainę ir paviešintiems slaptažodžiams.

Čia galite ne tik patikrinti, ar jūsų naudojami slaptažodžiai nebuvo nutekinti, bet ir naujai sugalvoto tinkamumą. Pavyzdžiui, svetainės duomenimis, slaptažodis „iloveyou“ buvo paviešintas jau daugiau nei 1,6 mln. kartų, tad negali būti laikomas unikaliu ir saugiu naudoti.

Jei jūsų slaptažodis pateko į nutekintų sąrašą, vertėtų kuo greičiau jį pakeisti. Be to, patariama kiekvienam portalui ar platformai, o taip pat ir savo įrenginiams naudoti skirtingus slaptažodžius, o juos periodiškai atnaujinti.

3. Užklijuota kompiuterio kamera – apsauga ar paranoja?

Toks klausimas tapo ypač aktualus 2016-aisiais, kai akyli komentatoriai vienoje iš „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo nuotraukų pastebėjo šalia esantį, galimai jo paties kompiuterį. Įrenginio kamera bei mikrofonas buvo užklijuoti lipnia juostele.

Reaguodamas į kilusią diskusiją, kompiuterinio saugumo įmonės „Symantec“ direktorius Liamas O‘Murchas portalui „Business Insider“ tuomet sakė, kad kameros uždengimas nėra paranoja. Ekspertas patikino, kad žino daug pavyzdžių, kai programišiai prisijungė prie kompiuterių, namų apsaugos ir net vaikų stebėjimo kamerų. Tiesa, jis pripažino, kad tokia rizika yra didesnė stambiems verslininkams, politikams ar įžymybėms, o ne eiliniams piliečiams.

Beje, kamerą paslėpti galima ne tik lipnia juosta. Internetinėse parduotuvėse dabar galima rasti specialių stilingų lipdukų, taip pat slankiojančių įvairaus dizaino dangtelių ir žnybtukų, skirtų kompiuterių kameroms uždengti.

4. Privatūs, bet vieši duomenys

Norint išsaugoti privatumą, svarbu pagalvoti ir apie savo skelbiamą viešą informaciją socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose, skelbimų portaluose ar internetinėse grupėse. Anot technologijų ekspertų, vartotojai neretai patys pamiršta, kur yra paskelbę privačius duomenis.

Atidžiai peržiūrėkite privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose – ar nesate juose nurodę savo gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio ar elektroninio pašto adreso? Taip pat peržvelkite savo suteiktus leidimus kitiems matyti jūsų įrašus, jus pažymėti nuotraukose ar susipažinti su jūsų draugų sąrašu.

Be to, antivirusines programas kuriančios bendrovės „Kaspersky“ ekspertų teigimu, verta susimąstyti ir kiekvieną kartą, naudojantis viešomis duomenų saugyklomis, tokiomis kaip „Dropbox“ ar „Google Drive“. Šios, ypač patogios ir informacija dalintis tinkamos, platformos nėra skirtos archyvuoti bei saugoti slaptažodžius arba asmens dokumentų kopijas.