Alergija šaltuoju sezonu

alergija gyvūnams

Odos paraudimas, bėrimas, niežėjimas, sloga ar dusulys – alergijas lydintys simptomai, kuriuos bent kartą gyvenime yra pajutęs kone kiekvienas. Nors vyrauja nuomonė, kad šaltuoju metų sezonu alergiški žmonės gali lengviau atsikvėpti, specialistai ragina neapsigauti ir pabrėžia, kad žiedadulkes žiemą keičia šaltis bei namų aplinkos alergenai, galintys rimtai paveikti alergiškų žmonių sveikatą.

Žiemą tykantys pavojai

Įvairiomis alerginėmis ligomis sergančių žmonių skaičius pasaulyje viršija vieną milijardą, o iki 2050-ųjų jis gali paaugti net keturgubai ir siekti keturis milijardus. Alerginių ligų diagnostikoje bei gydyme besispecializuojančios klinikos „Allergomedica“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė pastebi, kad nors žiemą apie alergijas girdime kiek mažiau nei pavasarį, jų nuvertinti nederėtų.

„Viskas priklauso nuo to, kokia liga serga žmogus ir kam jis yra alergiškas. Alergiški žiedadulkėms, šaltuoju sezonu jaučiasi geriau, tačiau jų vietą užima namų aplinkos alergenai, ne ką mažiau pavojingi į alergijas linkusiems žmonėms“, – teigia N. Stirbienė.

Namų aplinkos alergenai – tai namų dulkių erkės, gyvūnai, pelėsiai. Gydytoja pastebi, kad žmonėms, įsijautrinusiems šiems alergenams, po kontakto gali pasireikšti alerginė sloga, alerginis konjunktyvitas, paūmėti bronchinė astma.

Šaltuoju metų laiku, N. Stirbienės teigimu, dažniau pasireiškia ir tam tikra dilgėlinės forma – šalčio dilgėlinė. Jai būdingas odos paraudimas, dilgėlinis bėrimas, niežėjimas, patinimas kontakto su šalčiu vietoje. Ji pasireiškia esant šaltam, žvarbiam orui, maudantis vėsiame vandenyje, liečiant šaltus daiktus, valgant ar geriant šaltą maistą, gėrimus.

„Tam, kad išsivystytų šalčio dilgėlinės simptomai, ne visada reikia labai žemos temperatūros, nes kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus. Alergijos šalčiui simptomai gali būti įvairaus sunkumo – nuo lengvo odos paraudimo, bėrimo iki generalizuotos dilgėlinės ar net anafilaksijos, pasireiškiančios arterinio kraujospūdžio kritimu, sąmonės praradimu“, – pasakoja specialistė.

Aplinkos kontrolė – būdas pažaboti alergenus

Šaltuoju metų sezonu neišvengiamai susiduriame su temperatūrų kaita – žvarbus oras lauke ir namuose kaistantys radiatoriai, gali lemti odos išsausėjimą, dažniau atsirandančius bėrimus ir tokių ligų kaip atopinis dermatitas paūmėjimą. Norintiems užkirsti tam kelią, „Allergomedica“ gydytoja alergologė N. Stirbienė rekomenduoja dažnai naudoti emolientus, o einant į lauką atviras odos vietas tepti barjeriniu tepalu.

Specialistė taip pat ragina atkreipti dėmesį į aplinkos kontrolę – būdą, galintį padėti sumažinti namų aplinkos alergenus, tokius kaip namų dulkių erkės.

„Kova su namų dulkių erkėmis susideda iš dviejų dalių: aplinkos drėgmės ir dulkių mažinimo. Pirmiausia reikėtų aplinkos kontrolės priemones taikyti miegamajame, po to, jei reikia, svetainėje ir kitose namų patalpose. Teks pasikaustyti kantrybe, nes net ir pasiekus gerą aplinkos kontrolę, simptomams susilpnėti prireikia keleto mėnesių“, – įspėja gydytoja.

Siekiant mažinti sąlyti su namų dulkių erkėmis, specialistė vardija ne vieną būdą galintį padėti. Visų pirma, reikia pasirūpinti vieta, kur miegame: naudoti sintetinius arba specialius erkių alergenų nepraleidžiančius čiužinius, neapkrauti lovos nereikalingais daiktais, patalynę skalbti mažiausiai du kartus per savaitę 60°C temperatūroje, kartą per metus karštai išvalyti ar išplauti pūkines pagalves ir antklodes.

Taip pat patariama pagalvoti apie grindų dangą ir veiksmingas priemones oro kokybei užtikrinti: „Grindų danga turi būti lengvai valoma, pavyzdžiui, parketas, plytelės ar linoleumas. Venkite namuose kilimų, nes juos sunku švariai išvalyti. Taip pat svarbu bent 30 min. per dieną gerai išvėdinti kambarius, oro temperatūrą kambariuose laikyti apie 18-20°C, o santykinę oro drėgmę apie 45-50 proc.“, – dėsto medikė.

Svarbu užtikrinti ir švarą namuose – rekomenduojama drėgnai valyti namus, kiekvieną savaitę valyti kambarius dulkių siurbliu, naudojant didelio efektyvumo oro filtrą, dėmesį kreipiant visiems kampams ir plyšiams namuose, mat čia dulkės renkasi itin intensyviai.

Modernėjanti diagnostika – kelias į gyvenimą be alergijų

Įtariant, kad kamuoja alergija, N. Stirbienė ragina ilgai nelaukti ir kreiptis į gydytojus alergologus, kurie patvirtins ar paneigs alerginį įsijautrinimą. Medikė pabrėžia, kad diagnozuoti alergiją vien tik iš paciento papasakotos informacijos nepakanka – būtini tyrimai, leidžiantys išsiaiškinti, kokiam konkrečiam alergenui įsijautrinimas yra įtariamas. Tam dažniausiai atliekami odos mėginių, kraujo tyrimai.

„Kraujyje ieškoma specifinių imunoglobulinų E, nukreiptų prieš tam tikrą alergeną. Šiuo metu, jau yra galimybė nustatyti imunoglobulinus E ne tik pačiam alergenui, bet ir alergeno komponentams, taip galima įvertinti, ar įsijautrinimas yra tikras, ar kyla dėl kryžminių reakcijų“, – kalba specialistė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šių dienų alerginių susirgimų diagnostika yra kur kas labiau pažengusi nei buvo anksčiau, todėl gydytojai gali skirti pacientui tikslesnį gydymo būdą. Jei pacientas yra vaikas, medikai jau pajėgūs nustatyti maisto alergijos išaugimo galimybę ir konsultuoti tėvus, ko geriau privengti ar ką išbraukti iš vaiko mitybos raciono.

„Alergijos tyrimai padeda ligą diagnozuoti, o gydytojo alergologo konsultacija – parinkti kiekvienam pacientui tinkamiausią ligos suvaldymo ar gydymo planą. Neleiskite alergijai daryti įtakos jūsų gyvenimo kokybei“, – pabrėžia N. Stirbienė.