Šachmatai – gyvenimo mokykla

Žurnalas 60+ pakalbino Viktoriją Čmilytę-Nielsen – vieną žinomiausių Lietuvos šachmatininkių. Tiesa, baigusi profesionalios sportininkės karjerą, ji pasuko į politiką. Atrodo, ir čia jai viskas klostosi sėkmingai: užima svarbias parlamentarės pareigas, yra vienos politinės jėgos pirmininkė. Tačiau V. Čmilytė-Nielsen prisipažįsta, kad visose gyvenimo sferose jai padeda ilgametė draugystė su intelektualiu žaidimu – šachmatais, kuriuos veikli moteris siūlo išbandyti ir mūsų skaitytojams.

Esate LR Seimo narė, įvairių komitetų ir komisijų narė, dalyvaujate net 23 parlamentinėse grupėse. Vytauto Didžiojo universitete studijuojate diplomatijos magistrantūrą. Reikia nepamiršti, kad turite pareigų ir šeimoje: esate žmona, keturių sūnų mama. Kaip pavyksta suderinti tiek daug vaidmenų?

Gyvenimas yra nepaprastai intensyvus. Savo pagrindine ir svarbiausia veikla vis dėlto įvardinčiau motinystę. Bet, žinoma, darbas yra visada šalia. Papildomų sunkumų tenka patirti dar ir dėl to, kad mano šeima gyvena Šiauliuose, o darbas yra Vilniuje. Tenka įveikti nemažą distanciją, kad iš darbo grįžčiau namo ir vėl atgal į sostinę. Kasdien to nedarau, tačiau vis vien reikia derintis. Tad iššūkių, kaip matote, nemažai. Kita vertus, man labai patinka politinė veikla – tai įdomi ir neabejotinai svarbi sritis. Tenka aukoti ir laisvalaikį – mažiau laiko lieka pomėgiams, dėl laiko trūkumo nukenčia ir artimiausi žmonės. Tai yra kaina, kurią aš sutinku mokėti, kad galėčiau aprėpti sritis, kurias išvardijote.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Asmeninio archyvo nuotr.

Buvote profesionali šachmatininkė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, Europos šachmatų čempionė. Ar darbų ir rūpesčių sūkuryje lieka laiko mėgstamam žaidimui?

Tapus LR Seimo nare, nebežaidžiu profesionaliai. Nuo 2015 metų praktiškai dalyvavau tik vienose varžybose. Nebežaidžiu ne todėl, kad negalėčiau, tiesiog šis žaidimas taip pat yra darbas, reikalaujantis daug įdirbio, daug treniruočių ir kuriam reikia atsiduoti 100 proc. Taigi, šachmatai šiuo metu mano gyvenime yra istorija. Šis žaidimas visada liks mano širdyje kaip mylimas užsiėmimas, atnešantis daug laimės ir stiprių emocijų.

Mano vyras iki šiol yra šachmatų žaidėjas, didmeistris, treniruojantis pasaulio čempioną, todėl šachmatai yra dažna mūsų pokalbių tema. Bet diskutuojame ne apie tai, koks būtų stipriausias ėjimas, dažniau kalbame apie bendresnius, filosofinius dalykus, pavyzdžiui, kokia laukia šachmatų sporto ateitis, kaip galima padėti stipriausiems žaidėjams. Žodžiu, šachmatai neabejotinai yra mūsų gyvenimo dalis.

Kaip žaidimas padeda įvairiose gyvenimo srityse: politikoje, studijose, šeimoje?

Šachmatai treniruoja daug charakterio savybių, kurios vėliau praverčia gyvenime. Politinėje veikloje dažnai pagaunu save galvojant, kad tam tikros politinės situacijos jau yra išbandytos prie šachmatų lentos ar įtemptoje varžybų kovoje. Šis žaidimas yra gyvenimo mokykla, kaip, beje, ir daugelis kitų sporto šakų. Įprotis būti disciplinuotam, darbštumas, supratimas, kad pastangos atsiperka, gebėjimas garbingai nugalėti ir pralaimėti – visos šios savybės svarbios ne tik sporte, bet ir gyvenime, taip pat ir politikoje.

Kaip Jūsų gyvenime atsirado šachmatai?

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Asmeninio archyvo nuotr.

Žaisti šachmatais mane išmokė tėtis, kai dar buvau maža mergaitė – man buvo ketveri. Nors lyg ir buvo ankstoka pažindinti mane su šiuo sportu, tačiau aš labai domėjausi. Gerai žaisti išmokau būdama šešerių – pradėjau lankyti Šiaulių šachmatų klubą. Nuo to laiko, galima sakyti, ir prasidėjo mano šachmatų karjera. Jau būdama septynerių metų laimėjau Lietuvos mergaičių iki 10 metų čempionatą – tai pirmoji tokia tikrai netikėta pergalė, nes buvau gerokai jaunesnė už kitas varžoves. Vėliau jau stabiliai iškovodavau teisę atstovauti Lietuvai Pasaulio ir Europos čempionatuose. Žengiau į naują tarptautinę areną, kur irgi sekėsi gana neblogai. Jau tada supratau, kad šachmatai yra labiau ne pomėgis, o tai, kam norėčiau skirti didesnę savo dalį gyvenimo.

Kokias savybes padeda lavinti šis intelektualus sportas?

Pirmiausia – šachmatai padeda lavinti loginį mąstymą. Be to, žaidžiant gerėja atmintis, nes reikia įsiminti daug tipinių padėčių variantų. Taip pat žaidimas gerina gebėjimą susikoncentruoti į vieną užduotį – šachmatininkai yra žymūs tuo, kad jie geba stipriai susikaupti ir atsiduoti vienam darbui. Tai trys pagrindiniai įgūdžiai, kurie tikrai tobulėja žaidžiant net ir savo malonumui, visiškai nebūnant profesionalu.

Ar vyresnio amžiaus žmogus gali išmokti žaisti šachmatais? Ką atsakytumėte tiems, kurie teigia: „Aš jau per senas“?

Pasakyčiau, kad taip nėra ir negali būti (šypsosi). Šachmatai labai tinka įvairaus amžiaus žmonėms. Ši sporto šaka tuo ir ypatinga, kad yra universali. Juk seneliai žaidžia su anūkais, žmonos su vyrais ir pan. Nėra jokių apribojimų dėl amžiaus. Žinoma, išmokti žaisti šachmatais neturint jokių įgūdžių vyresniame amžiuje yra šiek tiek sunkiau, tačiau tikrai yra įmanoma – pati pažįstu žmonių, kurie brandžiame amžiuje išmoko ir žaidžia su dideliu malonumu. Tikrai pabrėžiu didžiulę šachmatų naudą vyresniame amžiuje.

Kaip manote, kuo šachmatų žaidimas gali būti naudingas senjorams?

Vėlgi pasikartosiu, kad šis žaidimas labai padeda treniruoti atmintį, išlaikyti platų akiratį, aštrų protą. Tai pasitarnauja visais amžiaus tarpsniais. Manyčiau, kad dabar yra geriausias laikas išbandyti naują hobį – atrasti šachmatus. Tai smagus užsiėmimas su bičiuliu ar draugu – kai turi partnerį, žaisti yra dvigubai maloniau. Betgi ir tai nėra būtina, jei namuose yra internetas, galima žaisti kompiuteriu. Beje, tą dažnai daro šiandieniniai žaidėjai, nes šachmatai yra puikiai pritaikyti žaisti su varžovais, gyvenančiais bet kurioje pasaulio šalyje. Taigi, žaidimo variantų ir galimybių yra itin daug.

Senjorams neabejotinai aktualu, ar tai brangus žaidimas?

Žaidimas kaip tik yra vienas iš ekonomiškiausių. Norint žaisti, nebūtina turėti daug lėšų. Viso labo reikia turėti šachmatų lentą ir figūras. Dar galima nusipirkti laikrodį, kuris labiau reikalingas organizuojant varžybas. Taigi, ši sporto šaka yra viena iš labiausiai prieinamų.

Kas galėtų padėti įkvėpti vyresnio amžiaus žmones išbandyti šachmatų žaidimą? Nes privalumų, kaip jau minėjote, yra labai daug. Kaip manote, ar įkvėpimo šaltinis galėtų būti praėjusiais metais išleista Jūsų autobiografinė knyga „Tarp juoda ir balta“?

Viena iš priežasčių, kodėl nutariau parašyti tokią knygą – leidinių apie šachmatų žaidimą lietuvių kalba trūkumas. Mano knyga nėra vadovėlis. Tai yra labiau autobiografija, pasakojimas apie mano karjerą, šachmatų pasaulį, kuris, man atrodo, yra labai įdomus. Be abejo, ši knyga galėtų būti skirta susipažinimui su šia sporto šaka.

Nuoširdžiai dėkoju už pokalbį.

Kalbino Rima NORVILIENĖ

Taip pat skaitykite: