Klausos aparatai – geresnei gyvenimo kokybei

Žmogus gimsta apdovanotas svarbiausiais jutimo organais, be kurių nepavyktų pajusti visų gyvenimo teikiamų malonumų. Tiesa, gyvenimo eigoje jutimo gebėjimai silpsta, todėl tenka ieškoti alternatyvių sprendimų, kurių, mūsų visų laimei, yra. Nusilpus akies raumenims geriau matyti padeda akiniai, kontaktiniai lęšiai, kalbant apie mūsų pačių pastangas, žinoma, mankštos. O pradėjus prasčiau girdėti mus supančius garsus, praradus gebėjimą susikalbėti, gelbsti klausos aparatai – jie padeda gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą.

Europos Sąjungoje net kas šeštas žmogus skundžiasi turintis klausos sutrikimų. Medikai tikina, kad dėl didžiulio aplinkos triukšmo bei neteisingos klausos priežiūros ateityje šis skaičius tik augs. Nors didžioji dalis klausos sutrikimų gali būti koreguojami klausos aparatais, visgi sąlyginai nedidelis kiekis žmonių juos naudoja. Apie klausos aparatų naudą, reikalingumą bei sklandančius mitus pasakoja klausos protezavimo specialistė Neringa Ivoškienė.

Klausos sutrikimų požymiai

klausos aparataiKad klausa suprastėjo, išduoda ne vienas požymis: pradedama skųstis, kad aplinkiniai kalba neaiškiai arba per tyliai, sunkiai sekasi palaikyti pokalbį, prašoma pakartoti sakinį, nuolat reikia garsinti televizorių ar radiją.

Žmogaus klausa gali būti pažeista įvairiai – nuo nežymaus neprigirdėjimo iki visiško kurtumo. „Žmonės, kenčiantys nuo nežymaus prikurtimo, dažniausiai sako: „Jeigu visi kalbėtų taip, kaip jūs – aiškiai, iš lėto, žiūrėdami į akis, tai aš viską visada suprasčiau“ arba: „Jeigu visada būtų taip tylu, nebūtų jokio aplinkos triukšmo, tai tuomet man nebereiktų jokio aparato“. „Kad žmonės, turintys sutrikusią klausą, galėtų susikalbėti, pašnekovai privalo garsiau kalbėti, tačiau netgi ir tuomet nebūtinai reiškia, kad jie viską gerai supranta“, – sako specialistė.

Jei pastebėjote, kad suprastėjo klausos kokybė, sunkiai sekasi, ką kalba kiti, N. Ivoškienė ragina nedelsiant kreiptis į specialistus. Kuo greičiau pasirūpinsite savo klausa, tuo didesnė tikimybė, kad atstatysite ir išsaugosite aplinkos ir garsų suvokimą.

Otorinolaringologui – specialistui, gydančiam nosies, gerklės, ryklės ir ausų ligas, atlikus klausos tyrimą – audiogramą, matoma, ar klausa yra pakitusi. Padarę išvadas gydytojai pataria, kada naudoti klausos aparatus.

Klausos sutrikimų priežastys

Priežasčių gali būti daug – paveldėjimas, persirgtos ligos, darbas, esant dideliam triukšmui, netaisyklingas gyvenimo būdas nesaugant klausos: „Ne paslaptis, kad daug žmonių dabar naudoja ausines, garsiai klauso muziką. Negana to, kad aplinka yra itin triukšminga, tai dar ir patys susikuriame triukšmą savo ausyse. Bloga žmonių klausa – civilizacijos rykštė, nes mus supa daugybė technologijų, įvairių klausos dirgiklių. Visi šie veiksniai nuolat mums kenkia, todėl visuomenė turėtų būti labiau informuota apie padarinius“, – pataria specialistė.

Pirmasis žingsnis

Sunkiausias žingsnis – pripažinti, kad turite klausos problemų. Dažnai aplinkiniai, pavyzdžiui, šeimos nariai, bendradarbiai, sutrikimus pastebi kur kas anksčiau, tačiau neprigirdintis žmogus tai neigia. Pasitaiko ne vienas atvejis, kai asmenys vengia bendravimo su neprigirdinčiu žmogumi, nes bendrauti tampa paprasčiausiai per sunku. Problemos neigimo stadija, kuri gali būti ilga, ne tik trukdo palaikyti kokybiškus santykius su artimaisiais, bet ir skatina socialinės atskirties atsiradimą.

„Nustačius klausos sutrikimą, rekomenduojame išbandyti, kaip žmogus girdi su klausos aparatu. Jeigu dar kyla abejonių, išleidžiame namo, kad pasibandytų savo aplinkoje – išgirstų artimųjų balsus, televizoriaus garsą – ir palygintų, koks skirtumas girdėti be aparato ir su juo. Dauguma tiesiog negali patikėti jų efektingumu. Kai pajaučia pokyčius, kaip puikiai girdisi, tuomet ir siūlyti nebereikia“, – sako specialistė.

Mitai apie klausos aparatus

Pasak N. Ivoškienės, net ir žinodami, kad klausos aparatų tikrai reikia, žmonės vis tiek jų nenaudoja. Yra sukurtas ne vienas mitas, gąsdinantis pacientus ir verčiantis vengti klausos aparatų. Vienas jų – baimė atrodyti nepatraukliai, tačiau to tikrai nereiktų bijoti. Šiuolaikiniai aparatai nebėra tokie masyvūs, atvirkščiai – mažesni, patrauklūs, vizualiai estetiški ir labai patogūs. Aparatai gali būti valdomi mobiliaisiais telefonais arba nuotoliniais pulteliais, tačiau, anot specialistės, pagrindinė užduotis yra sukurti vyresniems žmonėms kuo daugiau patogumų, kad valdymas būtų kuo paprastesnis: „Klausos aparatai turėtų būti kaip akiniai – užsidėjai ir nešioji, nereikia nieko garsinti ar tildyti.“

Dar vienas mitas, atgrasantis nešioti aparatus, kad jie gadina klausą. „Esame girdėję sakant, kad jei jau užsidėsi klausos aparatą, tai liksi visai kurčias, tačiau tai visiškai netiesa. Šiais laikais aparatams yra taikomos tik skaitmeninės technologijos. Tai reiškia, kad klausos aparatų pagrindinė užduotis yra gerinti būtent šnekamosios kalbos garsus. Jei supa triukšmas, tai mažinamas jo garsas ir geriau suprantami pašnekovo žodžiai. Jeigu yra besikeičianti aplinka, skirtingi triukšmo lygiai, pavyzdžiui, esi namuose, išeini į gatvę, įsėdai į automobilį, aparatas vėlgi prisiderina. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai aparatai atkuria natūralų garsą, prisitaiko prie aplinkos ir jokiu būdu negali dar labiau pakenkti klausai“, – tikina N. Ivoškienė.

Būtini du aparatai

Visi apdraustieji Privalomuoju sveikatos draudimu turi teisę nemokamai gauti klausos aparatą (vaikai ir jaunimas – du, o suaugusieji tik vieną). Klausos protezavimo specialistė įspėja, kad tikintis kuo geresnės klausos kokybės, būtina galvoti apie du aparatus: „Kaip dvi akys, dvi rankos yra geriau nei viena, taip ir dvi ausys duoda geresnį, raiškesnį, komfortiškesnį girdėjimą triukšmingoje aplinkoje. Pripažįstama, kad vaikams reikia dviejų aparatų, o į vyresnius žmones neatsižvelgiama, tačiau kuo jaunesnis žmogus, tuo smegenys lanksčiau prisitaiko prie aplinkos ir lengviau orientuojamasi. O vyresniame amžiuje reikalinga pagalba, svarbu, kad smegenys informaciją gautų tolygiai, per abu klausos aparatus“, – sako N. Ivoškienė.

Tiesa, pasitaiko atvejų, kai klausos aparatai nepadeda. Tuomet sunkią arba visišką klausos negalią turintiems žmonėms atliekama kochlearinė implantacija, ir pacientai vėl gali džiaugtis galimybe girdėti. Tačiau kol tokius pažeidimus įmanoma koreguoti klausos aparatais, implantacija neatliekama.

Svarbu ne tik įsigyti, bet ir naudoti

Neretai pasitaiko, jog pacientai įsigytus aparatus užsideda tik ypatingomis progomis, o kasdienybėje jų vengia. Paplitęs požiūris, jog gyvenant vienam, nebendraujant su kitais žmonėmis, klausos aparatai yra nereikalingi. Tačiau klausos protezavimo specialistė pabrėžia, jog aparatus reikia nešioti visą dieną, net jei laiką leidžiate vienatvėje. Taip smegenys nuolat gauna informaciją iš dinamiškos aplinkos, išlaikomas klausos dėmesys, gerinama ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis, susikaupimas, nenusilpsta analitiniai procesai. Klausos aparatų naudojimas – investicija, kuri padeda išvengti su senėjimo procesais susijusių problemų. „Nors prieš dešimtmetį dar buvo abejojama, tačiau dabar jau gausu mokslinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad klausa susijusi su Alzheimerio liga, senatvine demencija. Todėl pajutus pirmuosius jų požymius, skatiname nedelsti. Mūsų siekiamybė, kad žmonės į specialistus kreiptųsi kuo anksčiau“, – ragina moteris.

Specialistė džiaugiasi – pastebima tendencija, kad vis daugiau vidutinio amžiaus žmonių patys skuba pasirūpinti savo sveikata: „Ateina 40-50 metų pacientai, kurie pastebi, jog orientuotis šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje su prastėjančia klausa darosi per sunku, neprigirdint patiriamas stresas, įtampa. Ir nors kartais aplinkiniai ragina neskubėti įsigyti aparato, žmonės patys jaučia, jog, turint klausos sutrikimų, vargina nuolatinė įtampa, sunku greitai priimti sprendimus, susikalbėti“, – pataria N. Ivoškienė.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija primena:

  • Norint išvengti klausos sutrikimų, reikėtų vengti triukšmingos aplinkos, taip pat stengtis apsaugoti kūdikius ir vaikus – nevežioti prie judrių gatvių, nesivesti į triukšmingus renginius ar koncertus.
  • Jei galima, pašalinkite stipraus garso šaltinį arba pasitraukite nuo jo kuo toliau. Po triukšmingų švenčių leiskite savo klausai pailsėti: kurį laiką visiškai neklausykite muzikos, radijo ir televizijos, pabūkite visiškoje tyloje.
  • Negalima pamiršti ir higienos – būtina reguliariai valyti ausies landą. Nereikėtų ausų valyti pernelyg kruopščiai ar stipriai. Geriausia valyti tiek, kiek pasiekiama mažuoju pirštu, nes gilesnis valymas skatina ausies sieros gamybą, galima pažeisti ausies landą dengiantį odos sluoksnį.

Iveta LEŠČINSKAITĖ