Kraujo tyrimas atskleidžia negalavimų priežastis
Bent kartą per metus vyresnio amžiaus žmonėms turėtų būti atliekami profilaktiniai kraujo tyrimai, kurie parodo mikroelementų kiekį organizme. Jų trūkumas ar perteklius vargina nemaloniais simptomais, sukelia sunkias ligas, tačiau visa tai nesunku išspręsti, jei problema pastebima laiku.
KALCIS laikomas vienu svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, reikalingų stipriems kaulams, dantims, nervinių impulsų perdavimui, energijos apykaitai. Jis taip pat dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų. Kai vartojama mažai kalcio turinčių produktų, kaulai tampa trapesni ir silpnesni, vystosi osteoporozė, dažnėja kaulų lūžiai, gali tirpti galūnės – visa tai ypač aktualu moterims, kurioms prasidėjusi menopauzė bei vyresniems vyrams.
Reumatoidinio artrito, dažno vyresniųjų žmonių sąnarių palydovo, simptomai taip pat gali būti malšinami kalciu su vitaminu D3.
Kalcis maiste: pienas ir jo produktai, mineralinis vanduo, riešutai, saulėgrąžos, brokoliai, grūdai, jautiena. Ypač daug kalcio turi fermentinis sūris.
Per dieną vyresniems nei 50 metų žmonėms rekomenduojama gauti maždaug 1200 mg kalcio (beveik 6 stiklinės pieno). Geriau įsisavinti kalcį padeda vitaminas D, tad jei organizme esama jo stygiaus, iš maisto įsisavinti kalcį bus sudėtinga.
MAGNIS – ypač svarbus elementas, kurio trūkumas daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Magnio trūkumui organizme jautrūs pacientai, sergantys išemine širdies liga, arterine hipertenzija, prieširdžių virpėjimu, ateroskleroze ir kitomis. Magnis, mažindamas raumenų susitraukimą ir kraujagyslių tonusą, padeda išvengti arba sumažinti širdies aritmijas.
Pažymėtina magnio jonų įtaka tiek sistolinio, tiek diastolinio kraujospūdžio reguliavimui. Be to, magnio jonai stabilizuoja širdies ritmą, mažina padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, atpalaiduoja lygiuosius ir skersaruožius raumenis, užtikrina ląstelių aprūpinimą deguonimi ir taip saugo širdies skilvelių raumenį nuo išemijos.
Be to, trūkstant magnio kenčia ir nervų sistema, jo stoka gali sukelti depresiją. Magnis gerina nuotaiką, atmintį ir dėmesio sutelkimą, mažina nuovargio simptomus. Kai kurie tyrėjai teigia, kad magnis yra natūralus antidepresantas.
Trūkstant magnio gali pasireikšti tokie klinikiniai simptomai, kaip migreniniai galvos skausmai ir svaigimas, emocinis ar dėmesio sutrikimas, impulsyvumas, kiti neurologiniai simptomai. Kad organizme trūksta magnio, galite įtarti, jei vargina raumenų mėšlungis, širdies permušimai, akies trūkčiojimas ir kt.
Magnis maiste: žuvis (tunas, menkė, plekšnė), riešutai, visadaliai grūdai ir sėklos, žalios spalvos lapinės daržovės, pupelės ir lęšiai, džiovinti vaisiai, juodas šokoladas.
KALIS turi ypatingą reikšmę širdies veiklai, tačiau šio mikroelemento ne tik trūkumas, bet ir per didelis kiekis yra pavojingas organizmui. Kalio perteklius pasireiškia raumenų tonuso ir širdies veiklos sutrikimais, netinkami susitraukimai gali net sustabdyti širdį – daugiausia tai turėtų atminti sergantieji inkstų ligomis. Jei organizme per mažai kalio, kyla kraujospūdis, jaučiamas raumenų silpnumas bei traukuliai, bendras nuovargis, nuotaikų svyravimai, inkstų veiklos sutrikimas, pasireiškia tikai bei širdies permušimai. Šio mikroelemento netenkama gausiai prakaituojant, esant dideliems karščiams, vemiant ar viduriuojant.
Kalis ypač svarbus mažiausiai organizmo daliai – ląstelei, jos struktūrai, membranai, energijai.
Kalis maiste: jūros dumbliai, mėsa, džiovinti vaisiai (datulės, figos, bananai, abrikosai), vaisiai (bananai, kiviai), daržovės (pomidorai, špinatai, avokadai, brokoliai).
CINKAS yra baltymų statybinė medžiaga, apsauga nuo infekcijų, jis gerina regėjimą, skatina ląstelių augimą ir dauginimąsi. Atlikti tyrimai parodė, kad kas trečiam žmogui trūksta cinko, o jis tarsi karys gali būti naudingas atsparumo stiprinimui. Taip pat mokslininkai įrodė, kad senstant organizme cinko mažėja, nes prastėja jo įsisavinimas.
Kad jums trūksta cinko galite įtarti tuo atveju, jei nusilpsta imuninė sistema, pablogėja skonio ar kvapo pojūčiai, iš burnos sklinda negeras kvapas, prastėja odos, plaukų ir nagų būklė, blogiau gyja žaizdos, sumažėja testosterono kiekis, prastėja lytinis pajėgumas bei prostatos veikla. Cinko stoka skatina niūrią nuotaiką, depresijos atsiradimą.
Blogiausia, kad nesant pakankamai cinko, silpsta imuninės ląstelės, neatkuriama DNR ir RNR struktūra, o su šiais pokyčiais atsiranda galimybė vystytis onkologiniams ir autoimuniniams susirgimams, diabetui.
Cinko, greičiausiai, trūksta, jei sergate diabetu, yra sutrikusi žarnyno, virškinimo veikla, padidėjęs rūgštingumas.
Rekomenduojama cinko dienos norma: moterims – 8 mg, vyrams – 11 mg.
Cinkas maiste: moliūgų sėklos, jautiena, kepenys, žuvis, kiaušiniai, pupelės ir avinžirniai, austrės, krabai.
Parengė 60+ redakcija
