Ką sėti, sodinti vasarį?

sėjos kalendorius

Nors vasarį kojos į daržą ir neįkelsit, jau pats laikas pradėti rūpintis būsimu daržovių derliumi. Kokius darbus reikėtų atlikti jau dabar, kad pirmieji galėtumėte džiaugtis pačių užaugintomis gėrybėmis, pataria specialistė Vitalija Rylienė.

Metas sėti ilgos vegetacijos daržoves

Vasarį pats metas sėti ilgos vegetacijos daržoves – paprikas, baklažanus, porus.

„Kad sėklos greičiau sudygtų, jas rekomenduotina palaikyti drėgnoje medvilninio audinio ar marlės skiautėje. Tam tinka ir sudrėkinti vatos diskeliai. Tik nenaudokite sintetinių audinių – juose sėklos gali sušusti“, – patarimu dalijasi „Senukų“ sodo centro specialistė V.Rylienė.

sėjos kalendoriusPasak jos, geriau nesėti išbrinkusių sėklų į šaltą, iš balkono ar rūsio atneštą substratą. Jis turi būti kambario temperatūros. Priešingu atveju, sėklos patirs šoką ir viduje bundanti augalo užuomazga vystysis lėčiau. Jei sėklos jau sudygusios, trapų daigelį šaltis gali pažeisti nepataisomai.

Substratas turi būti ne tik šiltas, bet ir purus, todėl prieš sėjant jį būtina gerai išmaišyti. Tai ne tik pagerina jo struktūrą, bet ir prisotina augalo vystymuisi reikalingu deguonimi.

Jei daigų auginimui naudojamos daugkartinės dėžutės, V.Rylienė primena apie būtinybę jas dezinfekuoti. „Sprendimas – kalio permanganato tirpalas. Jis padeda išvengti dirvos pelėsio, grybelio bei galimų daigų susirgimų“, – atskleidžia ekspertė ir primena, jog augalus daiginti verta ir savaime suyrančiuose puodeliuose.

Įkasti į dirvą šiltnamyje ar darže jie gan greitai suyra, o augalas išvengia šaknų pažeidimo, atsirandančio persodinimo metu.

„Vasario–kovo mėnesiais auginamiems daigams dažnai nepakanka natūralios šviesos, todėl daigus rekomenduočiau papildomai apšviesti. Jei tokios galimybės neturite, sprendimu galėtų tapti tiesiog daigų pernešimas nuo tamsesnės ant labiau apšviestos palangės“, – toliau patarimus dalija V.Rylienė.

Jos teigimu, parinkti tinkamą sėjos laiką labai svarbu. „Per anksti pasėti ilgos vegetacijos daržovių daigai išstyps, o pasėti uždelsus – vėluos subręsti“, – teigia specialistė ir priduria, kad šiltėjant klimatui, ankstyvėja ir darbai sode, darže bei gėlyne.

Todėl jau vasario pabaigoje šiltnamyje galima sėti ir salotas, ridikėlius, krapus. Tiesa, juos patariama uždengti šilumą sulaikančia daržo plėvele. Ji ne tik sukuria sėklų dygimui palankų mikroklimatą, bet ir apsaugo jau išdygusias kultūras nuo šalnų.

„Daržas“ ant palangės

Vasario mėnesį į vazonėlius jau galima sėti ir prieskonines žoleles. Juose dailiai atrodys lapinės petražolės, raudonėliai, peletrūnai, čiobreliai, tinkantys tiek marinuojant mėsą, tiek padažams gardinti. Specialistė rekomenduoja pasisėti ir svogūnų laiškų.

„Jei nerimaujate, jog užsiauginti prieskoninių žolelių nepavyks, rinkitės nereiklias aplinkos sąlygoms, greitai augančias. Pavyzdžiui, sėjamąją pipirnę. Ji gan aštroko skonio, tačiau puikiai tinka sumuštiniams, salotoms gardinti.

Greitai auga ir lapiniai ridikėliai – vos išdygę užauga maždaug per savaitę. Gurmaniško skonio mėgėjams rekomenduotina užsiauginti salotinę sultenę. Ji taip pat auga greitai, o derinama su salotomis ir riešutais atskleidžia ypatingą skonį“, – pataria augalų ekspertė.

Paruoškite šiltnamį žemės darbams

Vasarį jau galima šiltnamį pradėti ruošti daržovių sodinimui – atlikti jo dezinfekciją. Tai itin aktualu mėgstantiems pirmųjų daržovių užsiauginti gan anksti.

„Norint šiltnamį dezinfekuoti, rekomenduotina įsigyti sieros dūmadėžę. Ją naudojant oro temperatūra šiltnamyje turi būti ne žemesnė kaip 10–15 laipsnių. Būtent tokioje temperatūroje poveikis būna geriausias“, – atkreipia dėmesį V.Rylienė.

Pasak specialistės, kadangi sėkmingai šiltnamio dezinfekcijai reikalinga šiluma, ją atlikti patartina šiek tiek po pietų, kai saulė šiltnamio orą pakankamai įšildžiusi.

„Sandariai uždarykite duris, langus, dūmadėžę padėkite į šiltnamio vidurį ir joje esančią sierą uždekite. Laikykitės visų instrukcijoje nurodytų saugos priemonių. Po dezinfekcijos šiltnamio dirvą giliai sukaskite“, – patarimu dalijasi ekspertė.

Laikas persodinti kambarinius augalus

Vasario mėnesį metas pasirūpinti ir kambariniais augalais – per žiemą jie išeikvoja maistingas medžiagas, tad laikas juos persodinti. Augalų specialistės teigimu, persodinti būtina ne tik skurdžiai atrodančias gėles, bet ir tas, kurių šaknys pradeda lįsti pro drenažo skylutes arba kyšo vazono paviršiuje.

Norintiems išsirinkti tinkamo dydžio vazoną, V. Rylienė pataria: „Įdėkite senąjį vazoną į naują – jei tarp jų lieka ne mažesnis kaip 1 cm tarpas, jis tiks. Tik negudraukite – jei iškart pasirinksite dvigubai didesnį vazoną nei rekomenduojama, užkirsite kelią lepesnių augalų žydėjimui. Tai ypač būdinga sanpaulijoms, kurios žydi tik tuomet, kai jų šaknys užima visą vazono tūrį.“

Specialistė primena, kad kambariniams augalams itin svarbus tinkamas žemės mišinys. Ji rekomenduoja rinktis ne universalius, o konkrečioms gėlių rūšims skirtus substratus.

„Jie prisotinti konkrečiai augalų rūšiai skirtomis mineralinėmis medžiagomis. Jas augalas greičiau įsisavina, todėl persodintos gėlės greičiau atsigauna bei suveši, – atkreipia dėmesį V. Rylienė ir priduria, kad persodinant augalus svarbu nepamiršti ir tinkamo drenažo: – Tam bene labiausiai tinka keramzitas. Vos 1 cm keramzito vazono dugne padės užtikrinti, jog gėlės šaknys nepermirks ir jau netrukus džiugins sveika išvaizda ir įspūdingais žiedais.“