Kaip padėti ištiktam epilepsijos?

epilepsija

Epilepsija, nuomaris (gr. Epilambanein – griebti, pagauti, užklupti) – būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai. Sergant šia liga kartkartėmis prasideda traukuliai, prarandama sąmonė. Traukuliai yra nevalingi, nekontroliuojami, pasikartojantys kūno raumenų susitraukimai. Priepuoliai kartojasi, gali neišnykti visą gyvenimą, todėl liga laikoma lėtine. Taip pat gali pasireikšti ne tik traukuliais, bet ir kitais judesių sutrikimas: jutimo pojūčių, sąmonės, suvokimo, emocijų pokyčiais. Traukuliai gali būti didieji, tai yra išplitę visame kūne ir mažieji, dažnai esantys vienoje kūno vietoje ir sunkiai pastebimi.

Kas sukelia šią ligą?

Epilepsija nėra paveldima liga, ji neperduodama vaikui iš motinos ar tėvo. Tačiau polinkis sirgti epilepsija šeimose gali būti. Aiškios priepuolių priežasties nustatyti nepavyksta. Ją lemia aplinkos ir genetinių veiksnių derinys. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra sutrikęs vaisiaus smegenų vystymasis dėl genetinių pakitimų, motinos apsinuodijimas, persirgus encefalitu ar meningitu, piktnaudžiavimas alkoholiu ar po sunkių galvos smegenų traumų.
Epilepsijos priepuolį gali sukelti miego trūkumas, fizinė ar emocinė įtampa, blykčiojanti, stipri, mirganti šviesa, alkoholis (ypač išgėrus didelį kiekį), tam tikri medikamentai, orų pokyčiai ar karštis, virusinės infekcijos, galvos trauma, insultas ar galvos smegenų navikas.

Kaip atpažinti priepuolį?

Didiesiems traukuliams būdingas staigus sąmonės netekimas, nevalingai atgal atlošta galva, išsirietęs lanku liemuo. Požymiai dažniausiai atsiranda tam tikra būdinga seka: staigus riktelėjimas, sustingimas, sąmonės netekimas, akių žvilgsnis į viršų, viso kūno raumenų nevalingi traukuliai, veido pamėlynavimas, putos iš burnos, nevalingas šlapinimasis, garsus kvėpavimas (šnarpštimas), vyzdžių išsiplėtimas, miegas.

Mažiesiems traukuliams būdinga kelias ar keliolika minučių trunkantis bet kokios veiklos sustojimas (žmogus nereaguoja į aplinką), nedidelis veido, lūpų, vokų trūkčiojimas, nevalingi judesiai (kramtymas, čepsėjimas), o pasibaigus traukuliams, žmogus jų neprisimena.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai sako, kad ūmi epilepsijos būklė galima bet kuriam žmogui, visiškai netikėtai ir bet kurioje vietoje. Ūmių būklių požymių žinojimas ir teikiama pagalba gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę. NVSPL Sveikatos mokymo skyriaus specialistai pirmosios pagalbos mokymus organizuoja ir veda visuose Lietuvos miestuose.

Kaip elgtis esantiems šalia?

NVSPL sveikatos mokymų specialistai pataria: jeigu matote, kad žmogus krinta, pasistenkite, kad kristų saugiai, prilaikykite ar patraukite pavojingus daiktus, tokius kaip karštas gėrimas, aštrūs ar kieti daiktai. Esant traukuliams žmogus visiškai nejaučia skausmo, todėl gali susižaloti. Kritimo ir priepuolio metu būtina saugoti galvą. Po ja padėkite ką nors minkšto (sulankstytą drabužį, kuprinę ar pan.). Pasirūpinkite, kad šalia nebūtų daiktų, į kuriuos žmogus galėtų susižeisti epilepsijos metu.

Nepanikuokite, prasidėjusio priepuolio sustabdyti nebeįmanoma. Neslopinkite traukulių fizine jėga, nesistenkite jų riboti, nevežkite į ligoninę priepuolio metu, nedėkite jokių daiktų į burną. Pasistenkite atlaisvinti kvėpavimą varžančius drabužius kaklo srityje, jei galite, pasukite žmogaus galvą į šoną, kad neužspringtų seilėmis.

Pasibaigus priepuoliui, žmogų galite paguldyti į stabilią šoninę padėtį ir stebėti gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą. Likite su juo, kol būklė taps visiškai normali.

Jeigu traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes, kartojasi, ištiko nėščią moterį, kūdikį ar karščiuojantį vaiką, jei asmuo po traukulių neatgauna sąmonės, telefonu 112 kvieskite skubią pagalbą.

Traukulių priepuoliai paprastai baigiasi laimingai, praėjus smegenų veiklos sutrikimui. Jeigu matote, kad po priepuolio žmogus nori miego, leiskite jam pagulėti, apklokite. Duoti gerti ar valgyti galima tik įsitikinus, kad žmogus visiškai atgavo sąmonę ir orientaciją.