Senjorai nuolat „susiveržę diržus“

Toli gražu ne visi šalies gyventojai yra linkę susiveržti diržus ir taupyti tam atvejui, jei netikėtai užkluptų finansiniai sunkumai. Visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad reguliariai atsidedančių tam tikrą pinigų sumą yra vos penktadalis arba 19 proc. lietuvių. Tuo tarpu likusieji santaupas kaupia nereguliariai arba to nedaro išvis.

Apklausa parodė, kad mažiausiai taupyti linkęs yra šalies jaunimas. Respondentai, kurių amžius siekia nuo 18 iki 29 metų, taupo itin retai – vos 15 proc. teigė atsidedantys lėšų „juodai dienai“. Tuo tarpu daugiau nei trečdalis sako, kad apskritai neturi įpročio taupyti.

Vidutinio amžiaus grupės atstovai (30-49 m.), lyginant su jaunimu, yra kone dvigubai taupesni. Jų tarpe net 33 proc. teigia turintys santaupų arba jas kaupiantys reguliariai. Ši darbingiausia visuomenės dalis, kurių pajamos siekia 1200 eurų ir daugiau, dažniausiai taupo automobiliui ar būsto atnaujinimui, sveikatos procedūroms, kelionėms, taip pat kaupia kraitį vaikams, jų išsilavinimui.

Įdomu tai, kad viena pažeidžiamiausių visuomenės amžiaus grupių, vyresnio ir pensinio amžiaus žmonės, kurių pajamos neviršija 700 eurų per mėnesį, nurodė, kad pasirūpinę būtiniausiomis išlaidomis – mokesčiais, maisto produktais ir medikamentais – jie vis tiek geba atsidėti „juodai dienai“.

Visgi pensinio amžiaus respondentai atskleidė, kad ištikus sudėtingai finansinei situacijai, jie nevengia paramos prašyti iš atžalų ar kitų artimųjų.

Tyrimas taip pat parodė, kad 2 proc. apklaustųjų apskritai neturi iš ko taupyti. Tai dažniausiai tie, kurių šeimos bendros pajamos yra itin mažos – 500 ar mažiau eurų per mėnesį.

Pasak bendrovės „Credit Service“, valdančios „Vivus.lt“, direktorės Giedrės Štuopės, dažnas lietuvis taupo tam, kad jaustųsi ramiau, jei dėl nenumatytų aplinkybių prarastų pajamų šaltinį ar ištiktų ekonominė krizė.

„Daugelis apklaustųjų tikina, kad reguliarus taupymas jiems suteikia stabilumo ir ramybės. Vieniems – dėl ne visada pastovių finansų, kitiems – galvojant apie tokius atvejus, kaip darbo praradimas ar sveikatos problemos“, – teigia finansų ekspertė ir prideda, kad atsiradus nenumatytoms išlaidoms, tyrimo dalyviai nurodė, jog trūkstamą sumą skolinasi.

Apklausa atlikta 2019 metų rugsėjo 21 – spalio 5 d. Jos metu apklausti 1002 gyventojai. Tyrimas vyko 118-oje atrankos taškų.