,

Kovo 20-oji – Žemės diena

Kovo 20 dieną minima Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Nors šiemet bus ir be masinių renginių, koncertų ir iškilmingo Žemės vėliavos iškėlimo, suteikia progą pagalvoti, kaip galime padėti ne tik vienas kitam, bet ir planetai, kurioje gyvename.

Valstybėms uždarant sienas ir dėl visuomenės saugumo dažnam mūsų dienas leidžiant namuose, šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas pasitikrinti, ar esame sąmoningi, permąstyti apie vartotojišką kultūrą, išmokti taupyti ir saugoti gamtą, kuri mus gelbsti ir karantino metu.

Kaip teigia licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos specialistė Asta Burbaitė, kone svarbiausias dalykas, kurio reikėtų vengti šios koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu – panika ir jos sukeltas masinis pirkimas.

„Tikimės, kad Lietuvos gyventojai išlaikys sąmoningumą – koreguos vartotojiškos kultūros dažnai nulemiamus įpročius ir stengsis dabartinės situacijos metu nepasiduoti kylančiam nerimui. Svarbiausiai – pirkti sąmoningai savo dažniausiai vartojamus produktus ir būti tikram, kad viską sunaudosite“, – patarė A. Burbaitė.

Anot jos, toks sąmoningas elgesys gali nulemti, kad sumažės į sąvartynus pakliūvančių atliekų, o tai ilgainiui pasitarnaus ir Žemei. Jai padėti galima ir renkantis mažiau taršius, neįpakuotus ar daugkartinio naudojimo produktus.

Daikto nereikia skubėti išmesti

Ekologė ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ įkūrėja bei vadovė Vaida Griškevičienė pataria praktikuoti antrinį daiktų panaudojimą – daugumos jų gyvavimo trukmė gali būti pratęsta juos suremontavus ar vos pakeitus tam tikrą jų dalį.

Dabar, kai tiek daug kalbame ne tik apie išteklių taupymą ir aplinkos taršos mažinimą, bet ir dėl daugybėje šalių pritaikomo karantino sustojančių gamyklų darbą, tai tampa kaip niekada aktualu.

„Yra daugybė pavyzdžių, kai, atrodytų, tik į atliekų konteinerį galintys benukeliauti daiktai ar jų dalys yra suremontuojamos, išvalomos ir sutaisius vėl naudojamos tuo pačiu tikslu, kaip ir anksčiau.

Juk senus baldus galima restauruoti, sugedusias televizoriaus detales pakeisti, o nereikalingus drabužius tiesiog persiūti. Kiekvienas iš mūsų galime būti pakartotinio naudojimo šalininkais, tereikia tik noro. O dabar, atrodo, tam yra pats tinkamiausias laikas“, – drąsina V. Griškevičienė.

Ištekliai tampa vis svarbesniais

Prisidėti prie geresnės ateities galima ir atsakingai rūšiuojant. Taip taupomi gamtiniai ištekliai, mažinama oro tarša – išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sąvartynuose atsiranda mažiau atliekų.

„Svarbu pasirūpinti, kad galimos rūšiuoti atliekos atsidurtų tam skirtuose konteineriuose ir galiausiai taptų naujais daiktais. Štai popieriaus rūšiavimo konteineryje atsidūrusios atliekos gali atgimti į žurnalus, laikraščius, vienkartines nosinaites ar tualetinį popierių.

Rūšiuotą stiklą daug kartų galima perdirbti į stiklinius butelius, stiklainius ar stiklo pluoštą. Antriniam perdirbimui atrinktas plastikas ir metalas gali tapti net tekstilės gaminiais ar dviračio rėmais“, – rūšiavimo svarbą akcentuoja ekologė.

Ji priduria, kad tokį atsakingą elgesį svarbu išlaikyti ilgą laiką – ne tik mažiau teršime aplinką, bet ir galėsime Žemės išteklius naudoti ilgesnį laiką.

Primename, kad 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.