www.pazintys60.lt laukia vienišų senjorų

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 45 proc. asmenų, kurie gyvena vieni, yra virš 65-erių metų – tai beveik 200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pasak psichologų, socialiniai ryšiai žmonėms yra reikalingi kaip oras, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar svarbesni. Todėl paskelbtas karantinas Lietuvoje yra dvigubai psichologiškai sunkesnis laikotarpis po vieną gyvenantiems senjorams.

Jų vienatvę ir atskirtį saviizoliacijos metu gali padėti įveikti bendravimas bei naujos pažintys, kurios šiomis dienomis keliasi į internetą.

Pažintys persikėlė į internetinę erdvę

Kol šalyje nebuvo interneto, prieš maždaug tris dešimtmečius, ieškodami romantiškų pažinčių žmonės dėdavo skelbimus į populiariausių šalies laikraščių skiltis ir žurnalus. Pavarčius senus leidinius juose galima rasti išsamiai savo išvaizdą, išsimokslinimą ir pomėgius aprašančių žmonių žinutes. Vėliau viskas persikėlė į radiją bei televiziją. Radijo stotyse ir dabar galima išgirsti specialiai pažintims skirtų laidų, kurių metu žmonės skambina laidų vedėjams ir viešai pasakoja apie save bei apie tai, kokios antros pusės jie ieško. Kai kuriuose televizijos kanaluose išlikęs pramoginių laidų tipas, kai gyvenimo draugės ar draugo ieškantys žmonės siunčia trumpąsias žinutes su savo skelbimu ir kviečia atsiliepti susidomėjusius.

Atsiradus internetui bendravimas persikėlė į skaitmeninę erdvę, buvo sukurta ne viena pažinčių svetainė, kurią užplūdo įvairaus amžiaus vieniši žmonės, ieškantys tiek rimtų, tiek trumpalaikių santykių. Šalyje išpopuliarėjus socialiniam tinklui „Facebook“ jame ėmė kurtis uždaros grupės, skirtos žmonėms ieškantiems romantiškų pažinčių. Patobulėjus skaitmeninėms technologijoms bendravimas dabar vyksta akimirksniu, o užmegzti naujas draugystes galima ir neišėjus iš namų.

Bendravimas internetu nurungė kitas platformas – ši tendencija matoma ne tik jaunimo gretose, bet ir tarp senjorų, kurie draugų ar net gyvenimo palydovų taip pat ėmė ieškoti socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse. Tai ypatingai aktualu šiuo saviizoliacijos laikotarpiu, nes senjorai priklauso koronaviruso rizikos grupei ir negali be rimtos priežasties palikti savo namų, tad bendrauti jie gali tik technologijų pagalba.

Senjorų vienatvė – opi problema šalyje

Laura Balciute

Laura Balčiūtė

Pasak žurnalo „60+“ ir naujos pažinčių svetainės „Pažintys 60“ įkūrėjos Lauros Balčiūtės, sukurti internetinę pažinčių svetainę ją paskatino aplink girdimos sėkmės istorijos, įrodančios, kad virtualioje erdvėje daugėja vis drąsiau bendraujančių senjorų. Vieną iš tokių istorijų apie savo pažintį moteriai papasakojo tuomet vieniši senjorai Zita ir Algis, kurie vienas kitą netikėtai atrado internete. Pažintį perkėlė į realybę, vos po pusmečio draugystės sumainė aukso žiedus ir dabar drauge pasitinka kiekvieną dieną.

„Vienatvė mirus ilgamečiam sutuoktiniui Lietuvoje yra didžiulė problema. Kai mūsų močiutės ar seneliai ima ieškoti gyvenimo draugo po netekties, mes stebimės ir kartais netgi pykstame. Tačiau reikia suprasti, kad vyresniems žmonėms taip pat svarbu turėti antrąją pusę. Deja, pasitaiko atvejų, kai jaunesni šeimos nariai artimųjų nepalaiko, nes mano, kad senatvėje nebereikia nei bendravimo, nei šilumos, nei meilės. Bet tai yra netiesa. Senjorų širdys ir siela nesensta, sensta tik kūnas, todėl ir vyresniame amžiuje žmonės lieka atviri bendravimui. Vaikai ir anūkai, negalėdami tėvams ar seneliams skirti pakankamai dėmesio, kiek galėtų skirti antra pusė, savo palaikymu ir paskatinimu galėtų padėti artimiesiems susirasti naujų draugų ar net antrąją širdies pusę“, – sako L. Balčiūtė.

Bendraudama su senjorais pašnekovė sako, kad dauguma jų skundžiasi vienatve. L. Balčiūtė tikina netgi sulaukdavusi skambučių iš pensinio amžiaus vyrų, klausiančių, kaip jiems susirasti antrą pusę – ši jiems pasiūlydavo pabandyti bendravimą internetu.

„Po kurio laiko nustojau patarinėti ir siekdama jiems padėti įveikti vienatvę su kolegomis sukūrėme specialią pažinčių svetainę vyresniems žmonėms. Šioje svetainėje lankytojai gali susirasti bendraminčių arba net antrąją pusę. Pakanka susikurti anketą ir galima pradėti megzti pažintis su bendraamžiais iš visos Lietuvos. Svetainė gyvuoja dar tik mėnesį, tačiau joje jau užsiregistravo per šimtą senjorų, kurių amžiaus vidurkis yra 62–67 metai“, – apie projekto startą pasakoja L. Balčiūtė.

Senjorai išdrįsta tapti išmaniais

pažintys senjoramsStatistikos departamento duomenimis, tarp 65–74 metų amžiaus šalies gyventojų internetu naudojasi tik 40 proc. žmonių. Tai reiškia, kad bene kas antras tokio amžiaus gyventojas dar nėra atradęs interneto teikiamų galimybių. Anot pašnekovės, įkurti pažinčių svetainę senjorams nesustabdė ir ši statistika, nes skaitmeninėms technologijoms progresuojant, tenka prisitaikyti visiems, įskaitant ir vyresnius visuomenės narius. Jos manymu, jeigu senjoras yra žingeidus ir atviras naujovėms, jis mokės naudotis internetu arba pasinaudos galimybe to išmokti.

Galimybę įgyti praktinių žinių, kaip saugiai naudotis internetu ir išmokti naudingų dalykų, galinčių palengvinti buitį ir pradžiuginti dieną naujomis pažintimis, suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savarankiškai savo skaitmeninio raštingumo žinias gali pagilinti internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams.

„Žmonės dažniausiai nori išmokti bendrauti internetu, susikurti paskyrą socialiniuose tinkluose, susirasti savo užsienyje gyvenančius giminaičius, draugus ar susipažinti su naujais žmonėmis. Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia mokytis skaitmeninio raštingumo. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad socialiniai tinklai ir internetinės pažinčių svetainės ne tik suteikia galimybę atrasti antrąją pusę, bet nežinant saugaus interneto naudojimosi taisyklių, gali sukelti ir nemalonumų. Be to, socialiniuose tinkluose sklando nemažai netikrų naujienų, ypač šiuo pandemijos laikotarpiu, kuriomis tikėti ir dalintis yra labiau linkę vyresnio amžiaus žmonės, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė, – ir nors šiuo metu mokymai nevyksta, karantinui pasibaigus vėl kviesime senjorus į šalies viešąsias bibliotekas, kur jų lauks specialistai, padėsiantys į internetinę erdvę žengti drąsiai ir atpažinti galimus pavojus.“

Nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 49 tūkst. žmonių, kurių dauguma yra 51–65 metų. Vyriausiajam – 92-eji metai.