Gyvenimas nesustoja: Gintaras Rinkevičius

Gintaras Rinkevicius

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius sako, kad savo gyvenime neatsimena laikotarpio, per kurį taip ilgai į rankas nebūtų paėmęs batutos. Maestro pripažįsta – šiuo metu labiausiai pasiilgsta dirigavimo.

Kol Vilniaus kongresų rūmai ištuštėję ir tylūs, su G.Rinkevičiumi kalbėjomės telefonu apie šį neįprastą laiką – pasikeitusią dienotvarkę ir artimiausius Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro planus.

– Maestro, kaip jaučiatės karantino metu, kai visus įprastus darbus teko patraukti į šalį?

– Labai savotiškas jausmas – jautiesi nei pakartas, nei paleistas. Suprantu, kad yra teigiamų karantino pusių – galima pabūti su šeima, pasimokyti naujų partitūrų, su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadyba internetu tvarkyti administracinius ir koncertų sezono planavimo klausimus, kalbėtis su solistais, galvoti apie naujo sezono programas.

Kita vertus, labai neramina, kad iš viso pasaulyje yra tokia situacija – tiek daug žmonių mirčių, užsidaro šalys, laukiamas ekonomikos nuosmukis. Be to, manau, kad jeigu būtų galima repetuoti, bent jau su atskiromis instrumentų grupėmis, jausčiausi žymiai geriau.

Deja, tai nėra įmanoma, suprantama, kodėl. Jaučiuosi atsakingas prieš žmones, tikrai labai gerai suprantu situacijos rimtumą, ir tai mane neramina.

– Karantinas pakeitė visų planus. Galbūt buvo kokių svarbių pasirodymų, kurių teko atsisakyti ir jums?

– Taip, kaip tik šiuo metu buvo suplanuota labai daug koncertų. Karantinas Lenkijoje buvo paskelbtas dviem dienom anksčiau negu Lietuvoje. Tuo metu buvau Varšuvos filharmonijoje ir repetavau labai įdomią programą, turėjo būti du gražūs koncertai. Bet antros repeticijos pabaigoje atėjo filharmonijos direktorius ir mus visus paleido.

Labai gerai, kad suspėjau laiku parskristi – Varšuvos filharmonija parūpino man bilietą atgal į Vilnių tą pačią dieną, kovo 11-ąją. Po kelių dienų karantiną paskelbė ir Lietuvoje. Dar vienos gastrolės nukrito – tai Sankt Peterburgas ir dirigavimas Michailovskio teatre, taip pat „Pikų damos“ spektakliai su „Vilnius City Opera“, visi kiti darbai Lietuvoje.

– Ką planuojate daryti su karantino laikotarpiu turėjusiais įvykti Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertais?

– Kiek įmanoma, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertus stengsimės perkelti. Noriu pakviesti mūsų gerbiamą ir mylimą publiką būti atlaidžią.

Labai kviečiu ateiti į kitus mūsų koncertus, o į perkeltus mūsų koncertus nupirkti bilietai tikrai galios, be to, juos bus galima pasikeisti į kitus koncertus Vilniaus kongresų rūmų kasoje, pasibaigus karantinui.

„Pikų damos“, „Fausto“ spektakliai, Luko Geniušo, Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertai įvyks vėliau. Mes stengsimės pratęsti savo sezoną, koncertuoti ilgiau, taip pat ir vasarą tam, kad surengtume visus savo planuotus koncertus ir įvykdytume savo įsipareigojimus publikai.

– Kaip pasikeitė jūsų dienotvarkė, kaip dabar leidžiate dienas, ką veikiate?

– Keliuosi labai anksti, nes mūsų mažiausias Linukas keliasi ankstokai. Kartais žmona man leidžia pamiegoti, kartais – aš jai, tuomet būnu pats anksčiausias.

Tą ankstyviausią laiką, apie porą valandų ryte, praleidžiu su Linuku, paskui prasideda vaizdo konferencijos su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro administracija, aptariame planavimo, esamos situacijos klausimus, einamus darbus.

Labai gaila, kad tuomet nėra repeticijos, bet stengiuosi išnaudoti laiką naujų partitūrų mokymuisi ir, aišku, buvimui su šeima.

Visi turbūt laukiame, kad ši situacija kuo greičiau baigtųsi… Suprantame, kad karantinas baigsis tada, kai visi bus sąmoningi, saugosis ir liks namuose, kad užkratas neplistų. O kuo viskas baigsis, dabar labai sunku pasakyti.

Ieva Bačiulytė