Vaistažolės gaivina kūną, minkština širdį, būdina mintį

Dažnai vos tik suskaudus galvai ar „sustojus“ skrandžiui griebiamės tabletės. Tačiau nemažai sveikatos problemų galime įveikti ir natūraliais būdais, tokiais kaip vaistažolės. Pasak žoliautojos GIEDRĖS BRUŽIENĖS, tinkamai pasirinkus sau arbatą, jos atsigėrus gali ir akys nušvisti, ir širdelė nustoti blaškytis, ir atmintis sustiprėti. Vaistažolės gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį. Pašnekovė dalinasi naudingais patarimais, kaip atskleisti geriausias jų savybes.

Jaunystės eliksyras – kulkšnė

– Jei norime pradėti gerinti savo sveikatą natūraliais, augaliniais būdais, nuo ko vertėtų pradėti?

– Reikėtų tinkamai susireguliuoti mitybą, papildyti, paįvairinti savo kasdienį maistą, kad ir džiovintomis uogomis, riešutais, mūsų pievų prieskoniais (pavyzdžiui, dilgėlėmis, raudonėliais, kraujažolėmis, garšvomis), šviežiai spaustais aliejais ir, žinoma, vaistažolių arbatomis.

Giedrė Bružienė

– Kokios arbatėlės galėtų būti tituluojamos kaip jaunystės eliksyras?

– Kaip Azija turi ženšenio šaknį, kurią vadina jaunystės eliksyru, taip ir mes turime savo pievose augančią kulkšnę, kitaip vadinamą astragalu. Pasauly auga pora tūkstančių kulkšnių rūšių, pas mus randama jų keletas. Jau nuo seno buvo sakoma, kad kulkšnių arbatą turi gerti visos moterys jau nuo 35 metų, kad išsaugotų jaunystę. Kulkšnių arbata reguliuoja kraujospūdį, padeda esant skrandžio, kepenų, sąnarių ligomis. Štai vienas galudienis senolis, pirmąsyk kulkšnių arbatos atsigėręs, pasakojosi, kad ir akys jam praplato, pirmąsyk atsikėlęs pajutęs, kad nieko jam neskauda, seniai taip bebuvę.

– Itin populiarus liaudies medicinoje gauromedis. Ar išties šis augalas vienas naudingiausių?

– Taip, dabar siauralapiai gauromečiai labai madingi. Žmonės, rods, neseniai sužinoję jų naudą, pamiškėse juos radę, pjauna, neša namolei, džiovina arbatai, kiti fermentuoja gauromečių lapelius ir taip gaminasi vadinamąją Ivan čaj. Yra šiek tiek duomenų, kad tokia arbata tonizuoja, suteikia sotumo jausmą, gerina medžiagų apykaitą, gerina protinę veiklą. Bet, manau, yra ir kur kas puikesnių žolelių.

Gerai nuotaikai ir energijai

– Kokių žolelių pagalba galima apsiginti nuo depresijos? Pasikelti nuotaiką?

– Pirmoji žolelė esant depresijai, o ypačiai kai nėr saulės – tai paprastoji jonažolė. Raudona skani jų arbata tikrai gerina nuotaiką, virškinimą, kepenų veiklą. Tik va bėda, kad ji kartu ir didina kraujo spaudimą. Tad jonažolės puikiai tinka nupiepusiems, taip sakant, lėtai besimarkstantiems žmogeliams, kuriems labai energijos ir gyvenimo džiaugsmo trūksta.

– O jei užpuolė skrandžio skausmai?

– Skrandžio skausmai be reikalo nepuola – dažnai jų bėdos prasideda netinkamai besimaitinantiems, bet labiausiai tiems, kurie yra prapuolę stresuose. Tie, kurie skuba, lekia, nieko nespėja. Tad reikia visų pirma naikinti priežastis, o ne gydyti jų simptomus. Šiek tiek padeda juodųjų tūbių, pelkinių vingiorykščių, vaistinių dirvuolių, įžulniųjų skylenių (liaudyje vadinamų beržo juodgrybiu, čaga) arbatos.

– Kokią arbatą rekomenduotumėte ruošti norint susigrąžinti energiją?

– Tad jei mažu spaudimu esat, tinka paprastosios jonažolės, vaistiniai isopai (juozažolės). O jei didesniu – saldžialapės kulkšnės, siauralapiai gauromečiai. Jėgų sugrąžinimo karalienėmis vadinamos paprastosios poniabudės – grybai, žemės taukais liaudyje šaukiami.

Naudingi patarimai

– Kokias išskirtumėte penkias žoleles, kurios, jūsų nuomone, yra universaliausios ir kurias rekomenduotumėte daugeliui turėti namuose?

– Turbūt nėra tokių visiškai universalių žolelių – vienos tinka vienokiam atvejui, kitos – kitokiam. Reikėtų namie turėt, arbatas gerti, o dar geriau ir kaip maisto prieskonius naudoti paprastuosius raudonėlius, didžiąsias dilgėles, vaistinius šalavijus. Karčiuosius kiečius, labiau žinomus kaip pelynus, būtina namie turėti apsinuodijus maistu, išsipūtus pilvui, suviduriavus. Juozažolės lapų ir žiedų – širdelei suskaudus.

– Norint pajusti geriausias žolelių savybes turbūt svarbus ir tinkamas jų paruošimas?

– Pirmiausia – arbatas plikyti neužvirusiu vandeniu, bėgiojančiu tik, apie 80–90 laipsnių. Būtų gerai, kad žmogus pats sau, o ne kas kitas ruoštų jam arbatą. Tuomet iššauksit savo vidinį daktarą, kuris padės jums greičiau palengvinti savo bėdą.

– Kokią ir kodėl arbatą rekomenduojate gerti vyresnio amžiaus žmonėms?

– Saldžialapė kulkšnė puiki senyvų žmonių pagalbininkė, taip pat pelkinė vingiorykštė, kurią galime vadinti aspirino motule, skystinanti kraują, sauganti nuo peršalimų, įvairių skausmų gydytoja. Vyriškiai galėtų kasmet pasirinkti lazdynų lapų ar lazdynų žirginėlių, kurie saugos nuo prostatos bėdų, o moterys tegu neužmiršta rasakilų arbatos.

Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ