Ypatingi sodai ir turtingi miestai Europoje

Keliaujant į Europą tenka įveikti Lenkiją. Siūlome užsukti į Svebodziną – miestą Lenkijos vakaruose. 2010 m. lapkričio 21 d. Lenkijos Svebodzino mieste atidengta didžiausia pasaulyje Kristaus statula, kurios aukštis be pjedestalo siekia 36 metrus. Ji yra keliais metrais aukštesnė už garsiąją Kristaus statulą Brazilijoje, Rio de Žaneire, bei panašią statulą Bolivijoje, Konkordijoje. Minėtų statulų aukštis su pjedestalais yra atitinkamai 38 ir 40,05 metrai, o Lenkijoje iškilusios statulos aukštis siekia 59 metrus. Atstumas tarp išskėstų Kristaus rankų – 24 metrai. Katalikybė Lenkijos istorijoje nuo XVIII a. pabaigos atliko itin svarbų vaidmenį, kai Abiejų Tautų Respubliką pasidalino ortodoksų Rusijos imperija bei protestantiškosios Prūsija ir Austrija. Tarpukariu, vadinamosios Antrosios Respublikos metu, katalikai Lenkijoje sudarė maždaug 60 proc. visų gyventojų – šalyje buvo didelės žydų, protestantų ir ortodoksų bendruomenės. Ironiška, tačiau tikrai katalikiška Lenkija pakliuvo į sovietmečio pinkles. Iki pat 1989 metų Katalikų bažnyčia Lenkijoje kūrė „nacionalinės antikomunistinės tvirtovės“ įvaizdį, o pats komunizmas buvo suvokiamas kaip „nelenkiškas“. Būtent Bažnyčia padėjo organizuoti rezistencinį „Solidarumo“ judėjimą, Lenkijos disidentams teikdavo apsaugą, o kunigas Jerzy`is Popieluszko tapo „moderniuoju kankiniu“. Griuvus komunistiniam režimui, Katalikų bažnyčiai Lenkijoje buvo suteikta pirmenybė grąžinant nusavintą nuosavybę, episkopatui sudarytos palankios mokesčių lengvatos, o tikyba mokyklose vėl tapo privalomu dalyku. Taigi, 22 tūkst. gyventojų turintis miestas didžiuojasi, kad Kristaus statula yra turistų ir maldininkų lankoma vieta. Mintis mieste pastatyti tokio dydžio Kristaus skulptūrą pirmą kartą garsiai buvo ištarta 2007 metais.

Kitą dieną siūloma apsilankyti „Pasaulio sodų“ parke Berlyne. Atidarytas jis buvo 1987 m. ir 2017 m. galutinai renovuotas. Spartėjanti urbanizacija siejasi su svarbia problema – gamtos ir žalumos poreikis yra stipresnis už civilizacijos patogumus. Populiariausi ateities miestai turbūt bus tie, kurie galės pasiūlyti ir daugiausiai gamtos prieglobsčio. Vienu iš tokių miestų lyderių gali tapti Berlynas, nes jau dabar trečdalį miesto teritorijos sudaro ežerų, upių, miškų tinklas. Berlynas pagrįstai dar yra laikomas viena žaliausių Europos sostinių. Miesto gatvės apsodintos beveik puse milijono įvairiausių rūšių medžių, o parkų ir žaliųjų zonų skaičius, persiritęs per 2500, vos telpa į 6400 ha plotą. Čionykščiai parkai ir žalieji plotai traukia lankytojus ir poilsiautojus. Viename iš miesto parkų įrengta unikali „Pasaulio sodų“ kolekcija, kuri itin populiari poilsiautojams ir pramogautojams. Tai puikus laisvalaikio parkas Vokietijoje. 47 ha plote demonstruojamas dešimties pasaulio sodų tradicijų menas: didžiausias Europoje esantis kinų sodas, į kurį akmenys, medis, skulptūros, buvo atgabenta iš Kinijos. Japoniškas „Tekančio vandens sodas“ sukurtas naudojant tradicinius šios šalies sodų elementus. Balio „Trijų harmonijų“ sodas kviečia į tropinių augalų pasaulį. Itališkas „Renesanso“ sodas – tarsi kelionė į praėjusius šimtmečius. Čia jūsų lauks atsinaujinusi tropinių augalų halė, naujas anglų stiliumi įkurtas sodas, taip pat kitų šalių sodai. Tuometinės VDR teritorijoje įrengtas parkas pirmą kartą atvėrė vartus prieš gerą porą dešimtmečių, minint Berlyno miesto 750 metų jubiliejų. Tokia įspūdinga dovana miesto sodininkai pagerbė sostinę. Vėliau nugriauta Berlyno siena nulėmė visai kitokią „Marzahn“ parko ateitį. Dirbant architektams Gottfried Funeck, Roswitha Schultz, Birgit Engelhardt, jis tapo pasaulio sodų kolekcija ir „žaliuoju tiltu“ skirtingoms tautoms ir kultūroms. Į svarbiausių Berlyno lankytinų vietų sąrašą įtrauktas parkas, kuris yra vokiečių architektų, sodininkų ir kai kurių užsienio šalių atstovybių darnaus tarpusavio bendravimo pavyzdys. Prieš dešimtmetį įkurtas didžiausias Europoje ir vienu gražiausių Vokietijoje laikomas kinų „Mėnulio sodas“, užimantis net 2,7 ha ploto. Čia yra mini kinų siena, gausių harmoningai pasodintų augalų kolekcijų, uolų, tiltų ir kalvų, tvenkinys ir tradicinių statinių. Po trijų metų, žydint sakuroms, atidarytas japonų „drauge tekančių vandenų“ sodas. Jo kūrėjas ir krikštatėvis – japonų dvasininkas ir parkų architektas Shunmyo Masuno atidavė daug laiko ir meilės, norėdamas lankytojams pateikti svarbiausius filosofinius japonų sodo aspektus. Tų pačių metų rudenį lankytojus pakvietė naujas, nedidelis Indonezijos Balio salos „Trijų harmonijų“ sodas, dabar užimantis apie 500 kv. m. parko teritorijos. Tai daugiausiai oranžerijose patalpintos šiam kraštui būdingos statinių-augalų kompozicijos, leidžiančios net ir vėsią dieną pasijusti lyg tropikuose. „Keturių srovių“ rytietišką sodą suprojektavo landšafto architektas iš Maroko Kamel Louafi kartu su sodų istoriku Mohamed El Faiz. Šiuo projektu jie norėjo pateikti apibendrintą Rytų sodo idėją. Vešli kaštonų alėja, puiki rezidencija, padabinta nenusakomo grožio ir įmantrumo maurų medžio raižiniais, melsvų raštų plytelių mozaika dekoruotomis sienomis ir patogiai pasieniais išmėtytomis tradicinėmis odinėmis pagalvėmis tarsi kviečia pavargusį svečią prisėsti. Iš pastato atsiveria puikus taisyklingo stačiakampio formos kiemas su fontanais ir čiurlenančiais upeliukais, skulptūromis, įvairiais augalais, apjuostas aukšta siena, saugančia šią grožio, harmonijos ir ramybės oazę nuo pašalinių. Pačiame parko kampelyje įkurtas klasikinis itališkas renesanso sodas „Giardino della Bobolina“. Tai tarsi prabangios Toskanos vilos kiemo kopija. Klasikinės skulptūros, įrėmintos aštrų aromatą skleidžiančių buksmedžių linijų, ramiai čiurlenantis vanduo, trykštantys fontanai bei aiškios sodo formos gerai perteikia tradicinį ankstyvąjį Europos sodų ir parkų kūrimo meną.

Dar vienas svarbus ir lankytojų mielai lankomas objektas – vokiečių botaniko, rašytojo ir filosofo Karl Foerster garbei prieš porą metų įkurtas daugiamečių augalų sodas. Šiek tiek vėliau, remiantis karališkųjų Hampton Court rūmų, esančių Didžiojoje Britanijoje, labirinto kopija, iš daugiau kaip 1000 didelių kukmedžių sukurtas analogiškas Marzahn medžių labirintas. Šalia iš plytelių sudėliotas prancūzų Chartres miesto katedros Cathédrale Notre-Dame atvaizdas. Pakeliui iš labirintų galima aplankyti vaistažolių ir prieskoninių augalų kolekciją, rododendrų ir azalijų kaimelį ir gėrėtis vienų ar kitų medžių žiedais, spalva, kvapais ir įvairove. Toks tas pasaulio sodais žydintis Marzahn. Vėliau turistams siūloma apžvalginė ekskursija po Vokietijos sostinės centrą autobusu: televizijos bokštas, katedra, kurios rūsiuose ilsisi buvusios valdančiosios dinastijos nariai, pagrindinė rytų Berlyno alėja – Unter den Linden, miesto simbolis – Brandenburgo vartai, suvienytos Vokietijos parlamentas – Reichstagas, įspūdingoji Potsdamo aikštė.

Trečią dieną siūloma nuvykti į Keukenhofą – gražiausią ir įspūdingiausią Europos pavasario sodą Olandijoje. Šis parkas yra unikalus tuo, kad daugybė įvairiausių rūšių gėlių čia tampa meno kūriniais. Tai pati populiariausia, žinomiausia ir labiausiai lankoma vieta Olandijoje, dar vadinama Europos gėlių rojumi, paskendusiu spalvų ir kvapų jūroje, užburiančiu kiekvieną čia apsilankiusį. Šiame parke žydi net 7 milijonai tulpių, svaiginantys hiacintai, narcizai ir kitos pavasarinės gėlės. Tūkstančiai lankytojų kasmet atvyksta į šią vietą pasigrožėti pavasariniais žiedais. Olandijoje esantis Keukenhofas, didžiausias gėlių parkas pasaulyje, nustebins ir apsvaigins ryškiomis spalvomis, nesibaigiančiais gėlių laukais ir kvapais. Ši turistų gausiai lankoma vieta, esanti netoli Amsterdamo, devynias savaites per metus yra tikra pavasario rezidencija. Keukenhofas, dar vadinamas Europos parku, yra didžiausias pasaulyje gėlių parkas, kurį per 9 savaites aplanko 800 tūkst. žmonių. Šis parkas veikia kasmet nuo kovo iki gegužės vidurio. Sakoma, kad geriausias laikas čia apsilankyti yra balandžio vidurys, kai visos gėlės jau žydi. Kiekvienais metais parkas turi savo temą, pavyzdžiui, 2014 m. gėlių parko tema buvo Olandija ir tulpių manija – tada buvo galima sužinoti tulpių istoriją, kaip jos atkeliavo į Europą ir kaip užvaldė olandus, nes tulpių svogūnėliai prieš kelis šimtmečius buvo aukso vertės. Parko akcentas tais metais buvo mozaika iš 60 tūkstančių tulpių ir hiacintų, kuri vaizdavo Amsterdamo kanalus. 2013 m. sezono metu parko tema buvo Londonas – gėlių mozaikos vaizdavo žymiausius britų sostinės pastatus, o 2012-ųjų sezonas parke buvo paskirtas Lenkijai. Įdomu, kad 2015-aisiais pagerbtas garsus olandų menininkas Vincentas van Gogas – tuo metu sukako 125 metai po jo mirties. Parke galėsite grožėtis ne tik tulpėmis, bet ir narcizais, hiacintais ir kitomis nosį kutenančiomis gėlėmis bei žydinčiais krūmais. Keukenhofo parke rasite ne tik gėlių, bet ir kitokių įdomybių: meno dirbinių, naminių gyvūnų fermą, gyvatvorės labirintą, istorinį, japonišką sodus, vaikų žaidimų aikšteles. Nepatingėkite užlipti į vėjo malūno apžvalgos aikštelę – čia gerai matosi parko tulpių laukai. Šis malūnas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, buvo pastatytas 1892 metais ir padovanotas Keukenhofo parkui 1957 m. Įdomių ir labai spalvingų augalų ir krūmų pamatysite japoniškame sode. O Willem-Alexander šiltnamiuose gėlių kvapai bus dar intensyvesni nei lauke. Čia žydi daugiau nei 600 rūšių tulpių, taip pat lelijos, hiacintai, amarilės, hortenzijos. Beatričės paviljone rasite orchidėjų parodą, o Nassau oranžerijoje – rožių, chrizantemų, frezijų, gerberų, alstremerijų. Vėliau siūloma vykti į spalvingąją Olandijos sostinę – Amsterdamą. Tai itin įtakingas uostamiestis, vieta, turinti savo dvasią ir daugybę titulų. Vieni jį vadina gražiausiu, kiti – romantiškiausiu, treti – tolerantiškiausiu miestu. Amsterdamas garsėja savo kanalais, kurie yra išskirtinis Nyderlandų Karalystės sostinės bruožas, jie laikomi didžiausia šio kosmopolitinio miesto vertybe ir žymiausia turistine atrakcija, nes pagal juos išsidėsčiusios visos žymiausios Amsterdamo vietos. Esant galimybei – plaukimas laivu miesto kanalais. Vėliau lankymasis miesto širdyje – Dam aikštėje, apžiūrimi Karalių rūmai – viena iš rezidencijų, priklausančių karališkajai šeimai, Naujoji bažnyčia, smalsuolius traukiantis „Raudonųjų žibintų“ kvartalas.

Kitą dieną išvyksime į Hanoverį. Istorinis Hanoveris prie Leinės upės yra Žemutinės Saksonijos žemės sostinė ir svarbus prekybos centras, turintis universitetą, muzikos ir dramos akademijas. Taip pat tai yra svarbus parodų ir festivalių centras, kuriame vyksta tokie renginiai, kaip „Oktoberfest Hanover“, „Schützenfest“. Hanoveris gali pasigirti pasaulinio lygio muziejais, galerijomis ir teatrais. Didžiuliai parkai ir sodai – Eilenridė, Maschpark su ežeru, Lönspark, Zoologijos sodas ir Herrenhausen – pateisina Hanoverio teiginį, kad jis yra „miestas šalyje“. Kiekvieną vasarą vyksta meno festivaliai, kurių vienas populiariausių yra fejerverkų festivalis. Tokio reginio pažiūrėti plūsta minios žmonių. Ne mažiau mėgstama – teatro šventė, kurioje teatralizuotus ir muzikinius pasirodymus parengia ir vaikai. Puikūs Hanoverio karališkieji bei Herrenhauzso sodai (Herrenhäuser Gärten) apima Welfengarten ir Georgengarten, turi du gražius angliško stiliaus parkus. Tai, ką šiandien apsilankę mato turistai, labai skiriasi nuo to, kokie šie sodai buvo iš pradžių. Bėgant metams, nedidelis daržovių sodas pavirto didžiuliu botanikos sodu, kurio oranžerijos idėjos ir kompozicijos buvo kuriamos pagal Anglijos žymiuosius sodus. Nuostabus Berggarten, botanikos sodas, kuriame yra orchidėjų, palmių ir kaktusų namai. Čia taip pat rasite 1666 m. Grosser Garten (Didysis sodas) ir geriausiai išsaugotą Vokietijos ankstyvojo baroko sodo pavyzdį su kaskadomis, fontanais, oranžerija ir sodo teatru. Šiaurinėje Herrenhausen pusėje stovi 1846 m. pastatytas mauzoliejus karaliui Ernestui Augustui ir karalienei Friederikei, ten rasite ir Jurgio I-ojo iš D. Britanijos kapą. Iš tolo švyti perstatyti Herrenhausen rūmai. Šalia – įspūdingas karališkasis vasarnamis, dabar „Herrenhausen“ muziejus su daugybe patrauklių originalių artefaktų ir dokumentų, susijusių su turtinga miesto baroko epocha. Naktį vyksta Herrenhausen „švytinčių sodų“ renginiai. Savo neįkainojamu lobiu miestas turi būti dėkingas Hanoverio hercogienei Sofijai von der Pfalz (Sophie von der Pfalz), hercogo, tuomečio kurfiursto Ernsto Augusto žmonai. Būtent jos iniciatyva buvo sukurtas visame pasaulyje garsus baroko stiliaus sodas (The Great Garden), besiribojantis kartu su kaimyniniu D. Britanijos karaliaus Jurgio vardu pavadintu sodu (The Georgengarten), kuris buvo sukurtas remiantis anglų kraštovaizdžio stiliumi. Sodas tęsiasi beveik 2 km ir atskleidžia per 3 amžius susiformavusią Europos sodų-parkų kultūrą. Priešais šiuos du sodus išsidėstęs Kalnų sodas (The Berggarten), palaipsniui tapęs tarptautinio lygio botanikos sodu-paroda. Ištisus metus galima grožėtis 500–800 žydinčių orchidėjų nuostabiomis spalvomis. Didžiausios sodų puošmenos: Didžioji kaskada, išdėliota iš kriauklių, spalvotų akmenėlių, papuošta skulptūromis, mistinė Niko grota su spalvoto stiklo mozaikomis, Didysis fontanas, kurio srovė ištrykšta net į 70 metrų aukštį, vasarą čia vyksta įvairūs festivaliai ir koncertai. Sodai yra laikomi Hanoverio Karalių paveldu. Pasigrožėjus sodais ir pailsėjus, prasideda kelionė namo.

„Visos kelionės turi savų pranašumų. Jei keliautojas aplanko geresnes šalis, jis mokosi, kaip pagerinti savąją. Jei jis užklysta į blogesnes – jis išmoksta mėgautis savąja.“ – Samuel Johnson.

Daina Baronė