Pardavėjai nebūtinai elgiasi geranoriškai

naujos statybos būstas

Pastatų inžinerijos specialistai pastebi, kad dėl nekokybiškų statybų ar pernelyg greitai atliktų apdailos darbų ne vienam į naujus namus įsikrausčiusiam gyventojui tenka ieškoti būdų, kaip tvarkyti prastą garso izoliaciją, nesandarias jungtis ar netgi sienų įtrūkius. Ir, deja, ne visuomet pavyks pagalbos sulaukti iš pardavėjų ar rangovų, kurie tame gali nematyti savo atsakomybės. Ką reiktų padaryti prieš perkant būstą, kad netektų pasigailėti įsikrausčius?

Problemas iš anksto įžvelgti sunku

Statybų bendrovės „INHUS Engineering“ ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis tikina, kad įsikrausčius į naują būstą galima pastebėti įvairiausio plauko problemų, tad ir vieno, visiems atvejams bendro, paaiškinimo joms rasti neįmanoma. Viena pasitaikanti bėda – konstrukcijose (sienose, lubose ir grindyse) atsirandantys plyšiai, rodantys, kad pastato konstrukcijos pastebimai juda. Toks laikotarpis vadinamas konstrukcijų prisitaikymo etapu, kuriame pastebimi ženklūs konstrukcijų padėties pokyčiai.

„Patyrusios statybinės įmonės turi aiškius nuostatus, kiek laiko būtina išlaukti paliekant laiko stiprumą užtikrinančioms medžiagų savybėms pasiekti reikiamą būseną. Net pilnai pastačius pastatą, jo pamatai kurį laiką dar šiek tiek vaikšto, todėl galimi įtrūkimai konstrukcijose. Dažnu atveju jie nėra pavojingi ir juos nesunku sutvarkyti, tad statybininkai tokiais atvejais neskuba jaudintis. Blogiau, jei medžiagoms nepasiekus reikiamų savybių būsenos pradedami tolesni statybos etapai. Dėl šios priežasties tam tikrose vietose pamatus ar kitas laikančiąsias konstrukcijas užgula didesnė apkrova, nei numatyta projekte – tokiu atveju plyšiai gali atsirasti ir kelis kartus toje pačioje vietoje, prieš tai juos užtaisius remonto medžiagomis. Tačiau tokią problemą nuspėti iš anksto sudėtinga – tam reikia susipažinti su visa technine pastato informacija“, – pastebi specialistas.

Bene dažniausiai gyventojai skundžiasi ne dėl pačių pamatų, bet būsto apdailos problemomis – per sienas girdimu garsu, drėgmės kaupimusi patalpose ar jos patekimu. Šie defektai žymi kitą rimtą statybų rinkos ydą po nevykusio planavimo – itin greitą ir nekokybišką apdailos įrengimo procesą.

„Jei būstas parduodamas jau su daline apdaila, neretai statytojai skuba kuo greičiau ją atlikti ir perduoti pastatą pirkėjams. Bet tuo metu pastatas dar nėra nusistovėjęs ir jei apdaila atliekama į tai neatsižvelgiant, gali sutrūkti sienų gipskartonio plokštės ar sutrupėti tinkas. Jau nekalbant apie tai, kad kotedžuose ar daugiabučiuose pastatuose dažnu atveju nepakankamai dėmesio skiriama garso izoliacijos užtikrinimui“, – aiškina dr. E. Gudonis.

Atsakomybė tenka pačiam pirkėjui

Visgi net aiškiai girdėdami, kaip už sienos kalbasi kaimynai ar sienoje pastebėję plyšį, dar negalite būti tikri, jog šias problemas imsis spręsti būsto pardavėjai ar statybininkai. Anot pastatų inžinerijos specialisto, prieš perkant naują būstą bijoti labiau reikėtų ne pačių defektų, o to, jog statybos rangovas atsisakys juos tvarkyti.

Deja, žvelgiant į statybinį broką, ne vienu atveju gyventojas neturi kito pasirinkimo, kaip tik jį tvarkyti savo lėšomis. Taip nutinka dėl to, jog pirkdamas būstą žmogus pasirašo sutinkantis su visa gauta informacija, įskaitant būsto planus ir projekte priimtus sprendimus.

„Kadangi eilinis pirkėjas šiuose reikaluose nenusimano, jis patvirtina informaciją gavęs ir su ja sutinkantis. Kai pastebimas statybinis brokas, jį rangovas apsiims taisyti tik tuo atveju, jei pirkėjas gali aiškiai įrodyti, kad atliktas darbas neatitinka įsipareigojimų ar projekte numatytų reikalavimų. Na, o jei situacija tokia, kad pastato siena visiškai laidi triukšmui, bet pats pirkėjas patvirtino projekto sprendinius, kuriuose ir neparodyta, kokiomis priemonėmis bus užtikrinta triukšmo izoliacija, tuomet, tikėtina, rangovas neapsiims spręsti problemos“, – tikina ekspertas.

Jo teigimu, dažnu atveju su tokia bėda susiduria individualių pastatų pirkėjai – daugiabučių statyboje dalyvauja techninis prižiūrėtojas, turintis užtikrinti visų reikiamų darbų atlikimą pagal parengtą projektą ir galiojančius statybų norminių dokumentų reikalavimus, o pastačius namą jam dar bent dešimtmetį galioja atliktų statybos darbų garantija. Tuo tarpu statantys privatų namą statytojai turi daugiau laisvės ir kartais netgi gali išnaudoti pirkėjų žinių stoką, kai statybose nedalyvauja statomo namo savininko atstovas t. y. darbus prižiūrintis atestuotas, turintis reikiamą kvalifikaciją, specialistas.

„Būsto pirkėjai gali tikėtis, jog rangovas nusimatys tikslius projekto sprendinius ir visuomet sieks aukščiausios darbų kokybės. Tačiau jei planai parengiami taip, jog juose aiškiai neužtikrinami tam tikri techniniai parametrai, tai privataus namo statytojas rinksis planą įgyvendinti praktiškai savo nuožiūra. Pasitikėdamas rangovu tokiu atveju pirkėjas faktiškai žaidžia su likimu, nes rangovui atlikus darbus nekokybiškai nebus jokios garantijos, į kurią gali besti pirštu ir parodyti, kad tai jo kaltė“, – perspėja specialistas.

Pardavėjai nebūtinai elgiasi geranoriškai

Tad ką gali padaryti pirkėjas? Visų pirma, reikalauti iš būsto pardavėjo kuo detalesnių brėžinių ir, jei nenusimano statybos klausimuose, nevertinti jų pats, o paprašyti pagalbos iš pastato konstrukcijų dalies vadovo arba statybų inžineriją išmanančio profesionalo. Statantis privatų namą pirkėjas gali investuoti ir į pilną pastato ekspertizę, ko dažnu atveju statytojas neprivalo daryti.

Kiek sudėtingiau garantijas gauti buto ieškantiems pirkėjams. Nors daugiabučiuose ir privaloma atlikti išsamesnę darbų analizę, tai dar nereiškia, jog ji paklius į kiekvieno potencialaus pirkėjo rankas.

„Rinkoje matoma ir tokia tendencija, kad reiklus, dėl savo teisių kovoti pasiryžęs pirkėjas, ne visuomet vertinamas. Man ir pačiam teko ieškoti buto ir viename jų paprašius detalių brėžinių sulaukti tik buto išplanavimo. Paaiškinus, jog norėčiau pamatyti viso pastato išplanavimą su pamatais, pastato mazgais ir t. t., gavau atsakymą, panašų į „nepatinka – nepirk“. Tokiu atveju, mano nuomone, jau geriau nerizikuoti ir nemokėti pinigų už namus, kuriuose po to gali laukti viena problema po kitos“, – sako dr. Eugenijus Gudonis.

Sąrašas dokumentų, kurių galite reikalauti iš pardavėjų

Kiekvienu konkrečiu atveju projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką.

O siekiant išvengti netikėtumų rengiant projektą, vykdant statybos darbus ar jau eksploatuojant gyvenamą būstą, reiktų su projekto rengėju aiškiai susitarti dėl projekte pateikiamos informacijos, kurią sudaro:

Skaičiavimai:

1. Laikančiųjų konstrukcijų skaičiavimai bei jungčių ir tvirtinimo detalių skaičiavimai; Atitvarų šiluminės varžos, garso izoliavimo skaičiavimai;

2. Išvados dėl skaičiavimo rezultatų atitikties normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir dėl konstrukcinių elementų bei jungčių laikomosios galios išnaudojimo;

Brėžiniai:

1. Atraminių reakcijų planas, pamatų planas, pjūviai, jungimosi su siena ir grindimis detalės;

2. Esant rūsiui reikalingas sienas veikiančio grunto slėgio planas; rūsio sienų planas, pjūviai;

3. Laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų planai su elementų jungimo, mūro armavimo ir kitomis detalėmis, pjūviai su laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų, laiptų ir kitų elementų jungimo detalėmis ar surenkamų konstrukcijų montavimo brėžiniai su sujungimo detalėmis;

4. Perdangų ir denginio planai, jungimo detalės ir mazgai;

5. Stogo konstrukcijų išdėstymo planas, pjūviai, sujungimo su siena detalės, antenų, kopėčių, laikančiosios konstrukcijos, tvorelių, latakų ir kitų stogo elementų konstrukcija, tvirtinimas;

6. Skersiniai ir išilginiai pjūviai per visą statinį, nurodant altitudes, mazgų ir detalių vietas, žymint konstrukcinius elementus;

7. Monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai, nurodant armatūros jungimo būdą, standartus;

8. Brėžiniai metalo, medžio ir kitoms konstrukcijoms montuoti;

9. Grindų pagrindų, pasluoksnių detalės, sienų ir denginio detalės bei jungimo mazgai, hidroizoliacijos, šiluminės izoliacijos ir garso izoliacijos sprendiniai.