Susirgusių Laimo liga – dvigubai daugiau

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga ir tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet nustatyta 100 susirgimo atvejų.

Jau šiais metais Laimo ligos atvejų užregistruota visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės (13,1 atv. /100 tūks.gyv.), Utenos (8,8 atv. /100 tūks.gyv.), Telšių (8,4 atv./100 tūkst gyv.) apskrityse.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, Laimo ligos (LL) atvejai registruojami ištisus metus. Tačiau, pavyzdžiui, pernai didžiausias sezoninis sergamumo pakilimas registruotas liepos–spalio mėnesiais (šiuo laikotarpiu Laimo liga susirgo 71,5 proc. visų sirgusiųjų).

erkės

Agnės Balčiūtės nuotrauka

Gydytojos epidemiologės A.Bartulienės teigimu, LL arba boreliozė yra lėtinė, erkių platinama, gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti ne tik odą, vidaus organus, sąnarius, bet ir nervų sistemą. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Kas penktam užsikrėtusiam bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, pradėti svaigti galva.

Jei liga nediagnozuojama ankstyvose ligos stadijose ir ligonis negauna gydymo, gali išsivystyti sunkios neurologinės, širdies ir sąnarių pakenkimo komplikacijos. Sąnarių patologija, sergant LL primena reumatoidinį artritą. Skiepų nuo LL nėra. Ši liga gydoma antibiotikais, kuriuos tinkamomis dozėmis skiria tik gydytojas. Persirgus LL imunitetas nesusiformuoja, todėl galima užsikrėsti ir susirgti pakartotinai. LL rizika yra tiesiogiai susijusi su erkių gausa ir kontakto su jomis galimybe, ypač laisvalaikį praleidžiant gamtoje. Skiepų nuo LL – nėra, todėl efektyviausia prevencinė priemonė – individuali asmens apsauga.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:

  • dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
  • naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužius;
  • grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti;vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
  • sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas;šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

Daugiau apie Laimo ligą galite skaityti ČIA.