Kiaulpienė – piktžolė ar naudingas augalas?

Kasdien neramina nepageidaujamose kiemo vietose sužydę kiaulpienės? Įvairiausiais būdais bandote su jomis kovoti? O galbūt pažvelkite į šią problemą iš kitos pusės? Mat pro stipriausių cemento plytelių sluoksnį prasiskverbęs geltonas pienės žiedelis, gebantis išgyventi sunkiomis sąlygomis, pasižymi natūralia stiprybe, galinčia suteikti naudos Jūsų organizmui. O kiek žaidimo variantų kiaulpienės suteikia vaikams! Taigi kuo naudingas šis augalas mūsų sveikatai?

Nuo seniausių laikų žinomos kiaulpienių (žiedų, lapų, šaknų) gydomosios savybės. Kiaulpienės sudėtyje yra riebalų rūgščių, antioksidantų (pvz., beta karotino), vitamino C, kalio, geležies, kalcio, magnio, cinko, fosforo ir vitamino D. Šis augalas prisideda prie virškinamojo trakto ir kepenų veiklos gerinimo, aktyvina skrandžio funkciją, žadina apetitą, teigiamai veikia metabolizmą, mažina aukštą cukraus kiekį kraujyje bei seksualinę disfunkciją, malšina artrito ir poliartrito simptomus. Įvairios augalo dalys naudojamos esant kosuliui, vidurių užkietėjimui, tulžies sekrecijos gerinimui ir joje esančių akmenų valymui bei siekiant atsikratyti kirminų. Remiantis daugelio tyrimų rezultatais, viena iš pagrindinių kiaulpienės savybių yra stiprinti žmogaus imuninę sistemą. Ypatingai vertinamas sudėtyje esantis gausus magnio kiekis, padedantis gydyti nervų sistemą, stiprinantis širdį, didinantis hemoglobino kiekį kraujyje.

Kadangi sudėtyje esančios veikliosios medžiagos pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, tad šį augalą galite išnaudoti kūno svorio mažinimui, kai kartu pašalinamos druskos, toksinai, skysčių perteklius.

Kiaulpienės šaknys yra vertingiausia augalo dalis. Sveikatinimo tikslais paprastosios kiaulpienės šaknys tinkamos pavasarį, dar prieš lapų skleidimąsi bei vėliau po žydėjimo iki pat šalnų. Rudenį šaknyse kaupiasi žymiai daugiau maistinių medžiagų. Džiovintos kiaulpienių šaknys yra įvairių vaistažolių arbatų sudedamoji dalis, pagal kurią galima paruošti gydomuosius nuovirus ir tinktūras. Tyrimais įrodyta, kad ši augalo dalis pasižymi valomuoju poveikiu ir tokiu būdu šalina iš organizmo „blogąjį“ cholesterolį, turi teigiamą poveikį nervų sistemai ir padeda esant miego sutrikimams. Šaknų milteliai malšina odos pažeidimus: žaizdas, gilius įbrėžimus, nudegimus, pragulas.

Oftalmologai rekomenduoja kasdien suvartoti ne mažiau kaip 12 mg luteino ir zeaksantino, kad sumažėtų kataraktos atsiradimo ir regėjimo pablogėjimo rizika, susijusi su senėjimu. Ir būtent kiaulpienės savo sudėtyje yra šių abiejų maistinių medžiagų.

Visą šiltąjį sezoną kiaulpienes kaip vitaminų, mineralų, vertingų maistinių medžiagų šaltinį galite naudoti maistui. Pavasarį, kol lapeliai jauni, nesijaučia kartumas, tuomet jie labiausiai tinka salotoms. Kad pasišalintų kartokas kiaulpienių lapų skonis, rekomenduojama prieš vartojimą 30-40 min. juos pamirkyti sūdytame vandenyje.
Pienių žiedai naudojami itin plačiai: kosmetikos priemonių gamybai, yra sudedamoji maisto produktų dalis (iš jų ruošiamos arbatos, uogienės, medus, dainos ir romano vertas pienių vynas). O štai skrudintos kiaulpienių šaknys naudojamos kavos ruošimui.

Kiaulpienės išoriškai naudojamos kaip veiksminga kosmetikos priemonė. Šaknų tinktūra mažina nepageidaujamų strazdanų atsiradimas, o losjonas su kiaulpienėmis yra veiksmingas kovoje su spuogais. Šis augalas taip pat naudojamas plaukų stiprinimui, galiukų šakojimuisi. Kiaulpienės – sudedamoji daugiafunkcių kosmetinių kaukių ir masažinių aliejų dalis.

Tad šįkart nesidalinsime patarimais, kaip iš kiemo išnaikinti kiaulpienes ar iš drabužių pašalinti jų žymes. bet norime Jus pakviesti užsukti į Lauros Balčiūtės projekto „Atgaivinta istorija“ sodybą Rūtelių kaime, Šilalės rajone. Ten pienių jūra dar tik užlieja pievas ir vilioja bristi į vaikystės prisiminimus, kai galvas puošėme pienių vainikais ar žavėjomės pienės pūkų skrydžiu. Sutikite, juk Gyvenimas – tarsi pienės pūkas, skriejantis vėjyje…

Ligita ŠOLIŪNIENĖ

Agnės Balčiūtės nuotraukos