Ministro A. Verygos patarimai senjorams

Pastaruoju metu vyresnio amžiaus žmonės, net ir švelninant karantino aplinkybes, nesulaukia sau palankių sąlygų. Jiems ir toliau rekomenduojama likti namuose, o buvimas juose jau netrumpą laiką skatina pesimizmą, liūdnas mintis. Dirbantieji senjorai diskriminuojami darbe, nes įvardijami kaip esantys rizikos grupėje. Likusieji jaučiasi negerbiami, kai yra vadinami šios grupės asmenimis.

Taigi Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra nelengvas metas, su kiekviena diena kaitinantis įvairias nuomones. Tad 60+ redakcija kreipėsi į Sveikatos ministeriją, prašydama pakomentuoti esamą padėtį, suteikti daugiau aiškumo ir ramybės mūsų vyresniesiems.

Pateikiame Sveikatos ministro Aurelijaus Verygos atsakymą į 60+ redakcijos užklausą, kurioje perdavėme aktualiausias senjorų nuomones:

Aurelijus Veryga

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga

„Koronaviruso pandemijos akivaizdoje mes, Lietuva, kaip ir visas likęs pasaulis susiduriame su situacija, kokios dar nesame išgyvenę ar galėję numatyti. Stebėdami kitų šalių patirtis, kur koronavirusas nusinešė daugybę vyresnio amžiaus, taip sergančių lėtinėmis ligomis žmonių gyvybių – dėl to ne veltui jie priskiriami rizikos grupei – iškėlėme sau tikslą apsaugoti Lietuvos žmones, o ypač tuos, kam ši liga kelia didžiausią pavojų.

Vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis ligomis labai svarbu suprasti, kad pandemijos akivaizdoje nėra ir negali būti jokių svarbesnių reikalų nei pasirūpinti savimi, savo sveikata ir gyvybe.

Labai norisi pasakyti, kad tai nėra kažkokia diskriminacija ar bandymas išskirti vieną ar kitą grupę. Tai labai aiški, reali statistika ne tik iš užsienio valstybių, bet dabar jau ir mūsų pačių. Apie tai, ką koronavirusinė infekcija paliečia, pavadinkime, skaudžiausiai, kalba tarptautinių organizacijų atstovai, mokslininkai. Garbaus amžiaus mūsų šalies piliečių gyvybės – per didelė kaina, kurią tenka mokėti ir tektų mokėti net ir dar didesnę, jei laiku neįvertintume situacijos rimtumo.

Noriu pabrėžti, kad vyresnio amžiaus žmonės visuomet, kai kalbame apie įprastą gyvenimo ritmą, skatinami gyventi aktyviai, dalyvauti įvairiose veiklose, kuo daugiau laiko leisti su bendraminčiais, neužsidaryti namuose. Ir čia niekas nesikeistų, jei ne pandemija. Šiuo metu gyvenimas tikrai neprimena to, prie kurio esame įpratę ir kurio dabar jau esame išsiilgę. Tačiau anksčiau ar vėliau grįšime prie įprastų dalykų, tad tereikia dar truputį pakentėti ir sutelkti likusias jėgas.

Išties, labai neramina tai, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje plinta fotografijos su užrašais prie paslaugų teikimo vietų, kur užfiksuoti skelbimai, kad senjorai ten neįleidžiami ar nepageidaujami. Vienareikšmiškai – tokių užrašų neturėtų būti. Ypač, kai jų turinys žeidžia, skaudina. Tai yra ne tik nekorektiška, bet ir socialiai nejautru!

Tai yra pavyzdys, kaip net ir geriausią idėją, susijusią su pažeidžiamos grupės apsauga, galima diskredituoti ją netinkamai pateikiant. Akivaizdu, kad šie atvejai – netinkamo elgesio pavyzdys. Tad, savo ruožtu, viešai kreipiausi į verslininkus, įstaigų vadovus, prašydamas įvertinti iškabintų skelbimų turinį ir nukabinti tuos, kuriuose teigiama, kad negalima senjorams patekti į vidų. Jie negali ilgiau kaboti, nes diskriminuoja, skaudina ir žeidžia.

Juolab, kai žinome, kad tai yra tik rekomendacija, siekiant apsaugoti vyresnio amžiaus žmones ir sergančiuosius lėtinėmis ligomis, o ne būtinybė. Tad apie tai ir reikėtų galvoti kaip apie rekomendaciją. Iš tiesų, labai gaila, kad yra žmonių, šioje ir taip visiems sudėtingoje situacijoje neįvertinančių ir neapgalvojančių, kokią žalą gali padaryti toks nejautrumas ir nesupratingumas.

Lietuva, kaip ir visas pasaulis, koronaviruso akivaizdoje turi stengtis padėti tiems, kurių sveikatai dėl šio klastingo viruso gresia didžiausias pavojus. Jis be išimtiems palietė visą pasaulį, tad negalime likti abejingi. Vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis susiduria su didžiule rizika atsidurti ligoninėse dėl kylančio labai rimto pavojaus sveikatai, o kartais – ir gyvybei.

Būtent dėl šios priežasties, kalbant apie dirbančiuosius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja rizikos grupės žmonėms, tai yra, vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis, saugant jų sveikatą, darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Tačiau tai taip pat yra rekomendacija, siekiant išsaugoti gyvybes, tačiau, jokiu būdu, ne nurodymas, kurį privalu vykdyti. Jei nėra tokios galimybės, siekiant užtikrinti jų saugumą, rekomenduojama pasistengti, jog vyresnio amžiaus darbuotojas darbo vietoje turėtų kuo mažesnį kontaktą su kitais žmonėmis.

Be to, rizikos grupės žmonėms patariama itin atidžiai laikytis bendrųjų rekomendacijų, susijusių su asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, saugaus atstumo nuo kitų žmonių išlaikymu, fizinio kontakto vengimu, rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu ir t. t. Svarbu, kad šie žmonės atidžiai stebėtų savo sveikatos būklę ir, pradėjus karščiuoti ar pasireiškus ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiams (kosuliui, apsunkintam kvėpavimui), konsultuotųsi Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiektų su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.

Šiuo įtemptu laikotarpiu visi patiriame daug nerimo ir neužtikrintumo. Tai žmogiška. Taip jaučiasi daugybė žmonių. Todėl įsteigta nemokama emocinės paramos telefonu linija. Paskambinę numeriu 1809, gausite emocinę pagalbą, kurią suteiks emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai. Nemokamas telefonas veikia viso karantino metu.

Savo ruožtu, kviečiu visus išlaikyti tą susikaupimą, kurį puikiai demonstravome iki šiol, ir gerai pagalvoti, įvertinti, ar tikrai yra svarbesnių dalykų nei pasirūpinti savimi ir savo sveikata. Niekas kitas už mus pačius to nepadarys.”

Taip pat skaitykite: