Uždegiminės žarnyno ligos – su simptomų puokšte

vidurių užkietėjimas

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Juozas Kupčinskas pasakoja, kad sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis mūsų šalyje nuolat daugėja. Laimei, medicinos mokslo pažanga neatsilieka.

Plati simptomų puokštė

Uždegiminės žarnyno ligos yra lėtinių, ilgai trunkančių ligų grupė, sukelianti sunkius sveikatos sutrikimus, kurių negydant žmogui gresia neįgalumas ar net mirtis.

Mokslininkas išskiria dvi dažniausiai pasitaikančias negandas: Krono ligą ir opinį kolitą. Paskutiniu metu pradėta kalbėti ir apie dar vieną lėtinio žarnyno uždegimo formą – mikroskopinį kolitą.

Uždegimas pažeidžia žarnyno audinius, sutrikdo maisto pasisavinimą, lemia žarnyno susiaurėjimą ir nepraeinamumą, skatina opų, fistulių, cistų bei pūlinių susidarymą. Sergančiuosius vargina nuolatinis stiprus viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas.

Simptomų puokštė – nepaprastai plati. Pacientams gali pasireikšti karščiavimas, odos bėrimas ir niežulys, akių ir sąnarių pažeidimai. Kai kuriais atvejais liga atsliūkina visiškai neišsiduodama, be pirminių simptomų.​​

Bloga žinia – sergančiųjų daugėja

Profesorius J.Kupčinskas konstatuoja, kad kol kas tiksliai nežinoma, kas sukelia uždegimines žarnyno ligas. Mokslininkai atsakymų ieško, tirdami pacientų genų derinius, žarnyne gyvenančius mikroorganizmus – mikrobiotą, mitybos, gyvenimo būdo bei aplinkos veiksnius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų institutas taip pat skiria ypatingą dėmesį šių ligų moksliniams tyrimams, o šia tema atlikti darbai yra paskelbti prestižiniuose mokslo leidiniuose: Nature, Nature Genetics, Gastroenterology ir kt. Iš

Pastebima ryški priklausomybė tarp šalies bendro ekonominio išsivystymo ir susirgimų žarnyno uždegiminėmis ligomis skaičiaus: turtingesnių šalių gyventojai jomis sirgti linkę labiau. Tačiau dar neaišku, ar šią tendenciją lemia mitybos ypatumai, tarša, ar gyvenamosios aplinkos sterilumas, mažinantys mūsų mikrobiotos įvairovę ir natūralų atsparumą infekcijoms.

Didėjant Lietuvos ekonominei gerovei auga ir sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis skaičius. Kauno klinikų gastroenterologai jau daugiau kaip dešimt metų registruoja visus naujus šios ligos atvejus Kauno regione ir dalyvauja Europos uždegiminių žarnyno ligų registre.

Šie tyrimai leidžia teigti, kad kiekvienais metais Lietuvoje galėtų būti diagnozuojama apie 300 naujų šios ligos atvejų, o iš viso Lietuvoje nuo lėtinių žarnyno uždegimų kenčia keli tūkstančiai asmenų – gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį.

Uždegiminės žarnyno ligos pirmąsyk pasireiškia dažniausiai jauniems žmonėms nuo 15 iki 35 m., nors nuo jų neapsaugoti nei vaikai, nei senjorai. Pasak gydytojo J.Kupčinsko, ligai būdingi laikini savaiminiai atoslūgiai ir paūmėjimai. Tačiau sykį susirgus, gydymas tęsiasi daugelį metų ar net visą likusį gyvenimą.

Gera žinia – prieinamas efektyvus gydymas

Prieš 20 metų žarnyno uždegimu sergančių pacientų gydymo galimybės buvo labai ribotos, neretai prireikdavo chirurginių invazijų, didžiajai daliai – nevienkartinai. Anot Gastroenterologijos klinikos vadovo, šiandien chirurginio gydymo prireikia gana retai – dauguma pacientų sėkmingai gydomi vaistais.

„Lietuvos pacientams prieinamas toks pat saugus, efektyvus gydymas, kaip ir kitų Vakarų šalių gyventojams, sugrąžinantis darbingumą bei gyvenimo kokybę, – pasakoja jis. – Gydytojai turi galimybę parinkti tinkamiausią vaistų kombinaciją, nesukeliančią nepageidaujamo poveikio ir tinkamą ilgalaikiam vartojimui“.

Proveržiu gydant uždegimines žarnyno ligas tapo biologinė terapija, kuri selektyviai veikia uždegime dalyvaujančias molekules, it taiklus šaulys, kiekvieną sykį pataikantis į dešimtuką. Laimė, sako gydytojas, kad Lietuvos pacientams šie brangūs vaistai kompensuojami.

Profesoriaus J.Kupčinsko vadovaujama klinika drauge su kitų 40-ies valstybių gydytojais ir mokslininkais nuolat tiria žarnyno ligų priežastis bei kuria pažangius gydymo metodus. „Laikomės visuose Vakarų universitetiniuose centruose taikomo principo: pacientams geriausias gydymas yra suteikiamas tada, kai gydytojai aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir pažangiausius gydymo metodus iš karto taiko savo pacientams“, – teigia J.Kupčinskas.

Gydytojas pažymi, jog prie sėkmingesnio žarnyno uždegimų gydymo prisideda ir patys pacientai, Lietuvoje susibūrę į Krono ir opinio kolito ligų draugiją.

100 metų nuo idėjos iki vaisto

Kaip jau minėta, lėtinio žarnyno uždegimo gydyme esminė pažanga pasiekta sukūrus biologinės terapijos preparatus, grindžiamus išgrynintais organizmo antikūnais, kurie nukenksmina uždegimą sukeliančias molekules.

Idėją apie selektyviai konkretų ligos sukėlėją veikiančius biologinės kilmės junginius, pramintus Zauberkugel, arba „stebuklinga kulka“, dar XX a. pradžioje pasiūlė žymus vokiečių imunologas ir hematologas Paulas Ehrlichtas. Jis siekė atrasti efektyvų būdą gydyti sunkias ligas naikinant jų sukėlėjus, tačiau nežalojant paciento organizmo. P.Ehrlichto darbai paklojo pamatus šiuolaikiniams vėžio gydymo metodams, o 1908 m. pelnė mokslininkui Nobelio premiją medicinos srityje.

Tačiau „stebuklingos kulkos“ paieškos, kaip paaiškėjo, nebuvo lengvas iššūkis. Biologinių preparatų sunkioms ligoms gydyti kūrimas užtruko daugelį dešimtmečių, o uždegiminių žarnyno ligų atvejų – apie šimtmetį nuo pirminės mokslinės idėjos paskelbimo.

Žymios pažangos pasiekta į mokslo lenktynes įsitraukus vienai Japonijos mokslo tyrimų ir farmacijos kompanijai. Įmonė siekia tokių inovacijų, kurios galėtų išspręsti dar neįveiktus iššūkius gastroenterologijos srityje – gydant žarnyno uždegimines ir kitas virškinamojo trakto ligas.

Svarbiausia – nelaukti ir neužsiimti savigyda

Profesorius J.Kupčinskas patikina, kad Lietuvos gastroenterologai yra kompetentingi, puikų išsilavinimą įgiję specialistai, puikiai gebantys atpažinti ir diagnozuoti žarnyno uždegimines ligas, tačiau sudėtingiausiomis šios ligos formomis sergantys pacientai yra gydomi universitetiniuose centruose.

Kauno klinikose uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančius pacientais rūpinasi tarptautiniu mastu pripažinta gastroenterologų komanda: prof. L.Kupčinskas, prof. G.Kiudelis, prof. L.Jonaitis. Jie ne tik gydo pacientus iš visos Lietuvos, bet ir dalyvauja tarptautinių šių ligų gydymo gairių rengime. Tačiau vien gerų gydytojų negana – nepaprastai svarbus pačių pacientų sąmoningumas.

Bėda, jog nemaža dalis uždegiminių žarnyno ligų simptomų klaidinančiai primena paprastų virškinimo sutrikimų požymius. Koją kiša ir įsitikinimas, jog pilvo negalavimus nesunkiai galima išsigydyti savarankiškai. Tačiau močiutės patarimai šiuo atveju ne tik nepadės, bet dargi gali prišaukti vėžį.

Žmonėms dažnai tiesiog drovu kreiptis į gydytojus dėl tuštinimosi problemų, todėl vizitas į polikliniką dažnai atidėliojamas. Uždegiminių žarnyno ligų atveju reakcijos laikas yra nepaprastai reikšmingas veiksnys, padedantis išvengti nemalonių komplikacijų.

Todėl susidūrus su ilgai varginančiu dažnu viduriavimu, ypač pasižyminčiu vandeningomis išmatomis ar kraujavimu, primygtinai patariama nedelsti ir kreiptis pagalbos į gydytoją.