Iš pirmų lūpų: senjorai apie valdžią ir papildomą išmoką

socialinė parama

Vyresnio amžiaus žmonėms darbo paieškos visada keldavo didesnių sunkumų, nei jaunimui, o ir rizika iškristi iš darbo rinkos didesnė. Panašu, kad karantino laikotarpis šią problemą paaštrino – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos darbdavius įspėja saugoti rizikos grupėje esančius darbuotojus nuo tiesioginių kontaktų ir viruso grėsmės. Ką apie rekomendacijas bei kitas šių dienų aktualijas mano patys senjorai?

Ragina neskirstyti – senjoras irgi žmogus

„Tai kam gi tie priskyrimai į rizikos grupes, išskiriant būtent vyresnius nei 60 metų žmones? Juk rizikos grupėje ir tam tikromis ligomis sergantys. Jei žmogaus amžių galima maždaug nustatyti ir be dokumentų, tai kitų rizikos grupių negalima. Gal liepkime parodyti visiems pažymas – ar neserga rizikos grupei priskiriamomis ligomis? Tada ir Skvernelis pajustų kaip atrodo ta idiotiška rekomendacija. Kai kur jam eiti nerekomenduotų, o kai kur ir uždraustų“, – žodžio kišenėje neieško Janina, o Birutė jai pritaria: „Pilnas Seimas rizikos grupės žmonių, kodėl jiems viskas gerai?“.

Senjorė Aldona sako, jog gėda šitaip diskriminuoti pagyvenusius žmones dėl jų amžiaus: „Rizikos grupėje žmonės, kuriems 60. Juk tai darbingi žmonės, tuomet tegul duoda pensijas nuo 60-ies. Žmonės turi eiti į darbą ir klausytis tokių nesąmoningų kalbų. Nejaugi žmonės nenusipelnė senatvėje pagarbos?“, – klausia moteris. O kita senjorė jai antrina: „Nesvarbu – ar žmogui 60 ar 90 – tai žmogus. Keistai skambėtų, jog šešiasdešimtmetis, tai dar ne senjoras. O senjoras kas? Jau ne žmogus? Negalima apskritai skirstyti žmonių. Tai visiška diskriminacija. Žmogus laisvas, laisvoje valstybėje dirba“, – sako moteris.

Dėkoja už papildomą išmoką

Paskelbus, jog vyriausybė skirs papildomas išmokas visiems senatvės pensijų gavėjams, visuomenėje atsirado prieštaringų nuomonių. Daugelis netgi reiškė pasipiktinimą, jog pinigai bus skirti pensininkams, o ne darbingo amžiaus, nuo karantino nukentėjusiems žmonėms. Ką apie tai mano senjorai?

„Prisiminiau pasakojimą, kaip senolis ir anūkas keliavo ir vedėsi asilą, tai visi stebėjosi, kodėl nei vienas nejoja; užsėdo joti senolis – blogai, visi pasipiktinę, kodėl ne vaikis; užsėdo vaikis, dar labiau peikė: kaip gi taip, kodėl senolis pėsčias. Išvada – visiems neįtiksi: duoda pensininkams – pavydu, kodėl ne dirbantiems, duotų kitiems – piktintųsi pensininkai“, – nuomone pasidalino senyvo amžiaus moteris.

Kitas senjoras ragino nepavydėti: „Būkim geri, nepavydėkime vienas kitam. Nes gyvenimas trumpas. Išvis, turėtų padidinti pensijas. Nes čia duoda kaip ubagui lazda, kad iš bado nenugriūtai“. Dar viena pensijinio amžiaus moteris ragino nebepulti senjorų – jie ir taip visą gyvenimą jau atidirbę, likę be sveikatos: „Kas dirbo ir sąžiningai mokėjo mokesčius, turi didelį darbo stažą, nežiūrint į pensijos dydį, pašalpa priklauso. Būkim geri vieni kitiems, tai ir gyvenimas atlygins“, – ragino moteris.

Kita senjorė nuoširdžiai džiaugėsi: „Pasakysiu ačiū. Gal ir gerai, kad nediferencijuojama, už 41-nerius atidirbtus metus nors kartą gyvenime priklauso ir ,,premija“.

Atsirado ir pašiepiančių nuomonių: „Logiška… pensininkai – ta grupė, kuri aktyviausiai balsuoja“; „Kaip atrinkti tuos turtingus? Kitų pinigus ir laiką labai lengva skaičiuoti. Atiminėkim ir dalinkimės!“; „Neskaičiuokime svetimų pinigų ir būsime laimingi. Pensininkai ir taip diskriminuojami – tegul tie 200 bus kaip rožė prie grabo“.

Nuomonė, kad mažas pensijas gauna tie, kas slėpdavo pajamas, sukėlė senjorų pasipiktinimą: „Kodėl sąžiningai dirbę ir mažas pensijas gaunantys visada lyginami su tinginiais ir spekuliantais? Ar visi gaudavo didelius atlyginimus?“, – klausė senjoras.

Sutaupyti sunku

Senjorai taip pat guodėsi, jog sunku būti senam: pensijos gelbsti tik nuo bado, vaistai sunkiai įperkami, o teatrui, kinui, gerai knygai ar kelionei pinigų nebelieka. Ir primena, jog ir jie kažkada būdami jauni taip pat dirbo, augino vaikus ir sąžiningai prižiūrėjo senus tėvus: „Daugelis dėl tėvų gerovės net atsisakėme darbų, nes juos slaugėme. Todėl kai kuriems trūksta stažo ir yra pajuokiami, kaip tinginiai“, – apie sunkų pragyvenimą senatvėje kalbėjo senolė. Kita moteris primena: „Senatvė ateina, tačiau ne visi jos sulaukia. Niekinti vyresnio amžiaus žmones gali tik neišsilavinę, gyvenimą nebranginantys“.

Paklausus, ar sugeba atsidėti „juodai dienai“, senjorai skundėsi, jog sutaupyti iš tiesų sunku, nes pensijos mažos. Pensininkė Danutė sako: „Tai jau taip, įpratę gyventi pagal galimybes“, o senjorė Onutė sako, jog sutaupyti sunku, kai užpuola ligos ir prireikia pirkti brangius vaistus. Kita pašiepė seimūnus: „Kaip galima išgyventi iš 200 ar 300 eurų per mėnesį?.. Mes juk kitokie ir mums turi užtekti, nes kitu atveju seimui gali pritrūkti“.

Senjorė Vida klausė, ar seimūnai irgi taupo: „Ar jiems reikia veržtis diržus, nė velnio jie netaupo – algas kelia sau patys ir vagia kiek tik gali“. Pasipiktinusi ir Dalia: „Na, jei pensija didelė, tai diržų veržt nereikia, o kaip su maža?“, o kita senjorė pasidalino patarimu: „Nei labai didelė, nei labai maža ta mano pensija. Butas mažas, tai ir išlaidos už jį minimalios, o kai kurie laikosi įsikibę didelių butų ir virkauja, kad daug moka. Štai ir visa patirtis kaip sutaupyti“.

Iveta Leščinskaitė

Taip pat skaitykite: