5 populiariausi mitai apie endoskopinius tyrimus

Endoskopuotojas Justas Birutis

Endoskopuotojas Justas Birutis

Skrandžio sutrikimai dažnai kamuoja šiuolaikinį žmogų, kuriam puikiai pažįstamas valgymas paskubomis, netinkamas produktų pasirinkimas, nuolatinis stresas ar įtampa. Endoskopiniai tyrimai pripažinti informatyviausiais skrandžio, stemplės ir dvylikapirštės žarnos tyrimais. Nors jų tikslumas siekia 98–100 proc., tačiau dažnai endoskopijai žmonės nesiryžta dėl nepagrįstų baimių. Endoskopuotojas, www.negaluoju.lt konsultuojantis gydytojas-specialistas Justas Birutis įvardija ir paneigia populiariausius endoskopiją apipynusius mitus.

Mitas Nr. 1: man to nereikia.

Šis mitas yra pavojingiausias. Gydytojai siunčia endoskopiniam tyrimui tik tada, kai, jų nuomone, šis tyrimas yra tikrai reikalingas. Deja, pacientai neretai atsisako manydami, jog jiems tikrai nėra indikacijų, dėl kurių reikėtų atlikti endoskopinį ištyrimą. Toks pacientų priimtas sprendimas gali turėti labai rimtų pasekmių. Delsimas gali lemti ligos progresą. Tiesa, endoskopinis tyrimas dažnai tampa ir gydymas, kai yra aptinkami žarnos gleivinės pakitimai, kurie yra šalinami endoskopinio tyrimo metu arba imama jų biopsiją. Šis ištyrimas leidžia aptikti ankstyvas onkologines ligas, kurias diagnozavus galima taikyti efektyvų gydymą.

Mitas Nr. 2: galima uždusti (tyrimas, kada vertinama stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna).

Šio tyrimo metu endoskopas įvedamas į stemplę. Pastebėtina, kad pacientai klaidingai įsitikinę, jog stemplė dalyvauja žmogaus kvėpavime. Stemplei yra priskiriama trachėjos funkcija. Gastroskopijos metu pacientų yra netgi prašoma giliai kvėpuoti (galima pro burną ar nosį – kaip pacientui patogiau). Gilus kvėpavimas yra maža gudrybė, kuri padeda sumažinti pykinimo jausmą procedūros metu.

Mitas Nr. 3: skauda.

Pacientas nejaučia jokio skausmo. Vienintelis nepatogumas yra pykinimo jausmas, kurį, galite sumažinti giliai ir ramiai kvėpuodami pro burną ar nosį.

Tiesa, kad skausminga yra kolonoskopija (tyrimas, kurio metu yra vertinama storosios žarnos patologija, endoskopas vedamas per išangę). Šio tyrimo metu į žarnyną nuolat yra pučiamas oras, kad būtų įmanoma maksimaliai įvertinti žarnos gleivinės galimą patologiją. Taip pat vedant endoskopą yra tempiami žarnų pasaitai – tai priežastys sukeliančios šį nemalonų jausmą. Tačiau galima taikyti anesteziją. Tuomet tyrimo metu pacientas miega ir nejaučia jokių nemalonių pojūčių. Po tyrimo ligoniai dažniausiai padėkoje už nuostabų miegą ir sapnus, kurių jau seniai nesapnavo.

Mitas Nr. 4: varginantis ir nemalonus pasiruošimas.

Gastroskopijai, jei tyrimas yra atliekamas ryte, pacientui nerekomenduojama pusryčiauti bei iki tyrimo 3 val. negerti skysčių. Jei pacientui tyrimas atliekamas antroje dienos pusėje, iki procedūros patartina nevalgyti mažiausiai 6 val., nevartoti skysčių – 3 val. Gėrimai turėtų būti skaidrūs, o paskutinis maistas – lengvai virškinamas. Šis pasiruošimas yra sunkiausias vyriškiams, po tyrimo neretai pirmas klausimas būna: „kada bus galima valgyti?“.

Kolonoskopijai pasiruošimas yra sudėtingiausias. Likus parai iki tyrimo, pacientas laikosi visiško bado: geria medikamentus, skirtus žarnyno išvalymui ir skysčius. Kai kurie vaistai, naudojami žarnyno paruošimui, pasižymi skoniu, kuris pacientų apibūdinamas kaip: “visko esu ragavęs gyvenime, bet šie vaistai paliks man gilų prisiminimą”. Norint pagerinti šį skonį, galima į tirpalą įsilašinti citrinos sulčių. Likus 4-5 paroms iki tyrimo yra rekomenduojama nevartoti sėklų, saulėgrąžų, grūdų – šie produktai ilgiau virškinami mūsų organizme. Neretai būtent dėl šių produktų negalime maksimaliai įvertinti žarnyno gleivinės patologijos. Jei pacientai atvyksta blogai pasiruošę žarnyną, dažnai tyrimas yra nutraukiamas ir rekomenduojama kartoti jam tinkamai pasiruošus.

Mitas Nr. 5: gėdinga.

Šis mitas atsirado iš senesnių laikų, kai paciento privatumui buvo skiriam kiek mažiau dėmesio. Šiuo metu medicininis personalas deda maksimalias pastangas, jog pacientai jaustųsi kiek įmanoma patogiau, ypač kolonoskopijos metu. Žmonės vaistinėse gali įsigyti specialias kelnaites, kuriose ties išange yra tik nedidelė skylutė, skirta įvesti endoskopą. Po kolonoskopijos su anestezija pacientai yra pervežami į poanestetinę palatą, kurioje ligoniai apsirengia padedant lydinčio asmens.

Paruošė Aistė Noreikaitė