Kas patenka pro pravirą langą?

Patalpų vėdinimas yra nuolat sveikatos specialistų akcentuojamas, kadangi apie 90 proc. savo laiko praleidžiame uždarose patalpose. Šiuolaikiškuose verslo centruose šviežio oro apykaitą užtikrina mechaninės vėdinimo sistemos. Namuose žmonės įpratę atidaryti langus ir taip vėdinti patalpas. Esant tik natūraliam vėdinimui „pro langą“ galime įsileisti kenksmingas daleles, kurių ypač padaugėja ore pavasarį ir rudenį.

Pasaulinė sveikatos organizacija (World Health Organization) ir aplinkos apsaugos agentūros naudoja terminą PM (angl. particulate matter, Lietuvoje geriau žinomą kaip kietosios dalelės) kai kalbama apie aplinkos taršos kriterijus.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.

Pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai yra:

kietosios dalelės1. Gamtiniai: augalų žydėjimas, miškų gaisrai, smėlio audros, ugnikalnių išsiveržimai.

2. Dirbtiniai, sukelti žmogaus veiklos: išmetamosios automobilių ir kito transporto dujos, kietojo kuro deginimas gyvenamuosiuose namuose bei pramoniniuose objektuose, statybos, pastatų griovimas, keliai (žvyrkeliai, prastai asfaltuoti keliai, kelkraščių dulkės), žolės deginimas, cigarečių dūmai.

Didelę įtaką kietųjų dalelių kaitai aplinkos ore turi ir meteorologinė situacija – pavyzdžiui, silpnas vėjas, orai be kritulių, rūkas sudaro labai geras sąlygas teršalams kauptis. Tuo tarpu lietus bei stiprus vėjas kietąsias daleles išsklaido.

Jei žiemą miestuose pastebima silpno vėjo ir didesnio šalčio įtaka oro užterštumui kietosiomis dalelėmis (PM), tai pavasarį prie jau minėtų veiksnių prisideda ir druskų, smėlio likučiai kelkraščiuose, nuo džiūstančios žemės paviršiaus išsiskiriančios šiukšlių dulkės.

Kietosios dalelės pagal dydį, matuojamą mikrometrais, skirstomos į tris pagrindines grupes:

1. PM 10 (dalelės dydis nedidesnis nei 10 µm)

2. PM 2.5 (dalelės dydis nedidesnis nei 2.5 µm)

3. PM 1 (dalelės dydis nedidesnis nei 1 µm)

Kuo mažesnis dalelių dydis, tuo jos pavojingesnės žmonių sveikatai. Pateikiame keletą pavyzdžių kokie galimi dalelių dydžiai, kuriuos savo aplinkoje sutinkame dažniausiai:

Pasaulyje yra specialios matavimo stotys, kuriose nustatoma kietųjų dalelių koncentracija. Oro taršos situaciją Lietuvoje galima stebėti keliuose tinklapiuose, kuriuose pateikiama mūsų šalies oro tarša didelėmis (PM10) ir vidutinėmis (PM 2,5) kietosiomis dalelėmis. Pačių smulkiausių kietųjų dalelių kaip smogo, smalkių, smulkiųjų dulkių Lietuvos stebėjimo stotys nematuoja.

Kietųjų dalelių poveikis sveikatai

kietosios dalelėsKietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas nuolat. Kadangi kai kurių dalelių dydis žmogaus akiai nepastebimas, net negalime įsivaizduoti kokią žalą kietosios dalelės gali padaryti mūsų sveikatai.

• PM 10 grupės ir mažesnės dalelės gali patekti į kvėpavimo takus.

• PM 2.5 grupės ir mažesnės dalelės gali patekti į plaučius, taip sutrikdydamos jų funkcionalumą, bei gali sukelti odos ir akių problemas.

• PM 1 grupės ir mažesnės dalelės — pačios pavojingiausios, jos gali patekti į kraujotakos sistemą, sukeldamos ten tokias ligas kaip vėžys, širdies ligos, smegenų bei nervų sistemos veiklos sutrikimai.

Oro filtrų vėdinimui klasifikacija ir patarimai

Griežtėjant Europos Sąjungos reikalavimams dėl energetinių klasių visi naujai statomi pastatai privalo turėti mechaninį patalpų vėdinimą. Ši sistema, dažnai žinoma kaip rekuperacinė/regeneracinė vėdinimo sistema, ne tik vykdo šilumos grąžą, bet ir tiekia į patalpas išvalytą lauko orą, bei išvalo iš patalpų šalinamą orą. Taigi, nebelieka poreikio atsidaryti langą patalpų vėdinimui, kartu įsileidžiant teršalus iš lauko.

Oro filtrai gaminami iš skirtingo tankio bei struktūros filtravimo medžiagų, nuo ko ir priklauso, kokio dydžio daleles jie sulaikys. Gamintojas privalo prie produkto nurodyti filtravimo klasę.

Nuo 2018 metų birželio mėnesio įsigaliojo naujasis oro filtravimo standartas ISO 16890, kuris apjungė prieš tai pasaulyje buvusius ASHRAE 52.2 (Amerikos) ir EN 779:2012 (Europos) standartus. Pagal ISO 16890 standartą nebeliko ankstesnių filtravimo klasių G2, G3, G4, M5, M6, F7, F8, F9, tačiau filtrai turi naują klasifikavimo sistemą: ePM1/ePM2.5/ePM10/ePM Coarse.

Pagrindinės filtrų klasės pagal naujausią galiojantį filtravimo standartą ISO 16890 yra šios:

• Coarse klasė. Šios klasės filtrai išvalo orą nuo stambių dalelių – smėlio, stambesnių dulkių, lapų, vabzdžių. Šie filtrai naudojami ten, kur nėra nustatyti griežti reikalavimai, dažniausiai sandėliavimo patalpose.

• ePM10 ir ePM 2.5. Šių filtravimo klasių filtrai išvalo orą nuo dalelių kurių dydis atitinkamai iki 10 arba iki 2.5 mikrometrų, pavyzdžiui žiedadulkių, trąšų, pelėsio. Dažniausiai tokie filtrai naudojami šalinamam orui iš patalpų valyti, bet mažiau urbanizuotose vietovėse gali būti naudojami ir filtruojant tiekiamą į patalpas orą.

• ePM1 klasės filtrai išvalo orą nuo dalelių, kurių dydis iki 1 mikrometro (mikrono), pavyzdžiui automobilių emisijos produktai, bakterijos, suodžiai, statybų dulkės. Šios klasės filtrus rekomenduojama naudoti įvairios paskirties pastatuose, kurie yra miestuose, kadangi čia oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (PM) yra didžiausias – daugiabučiuose, gyvenamuosiuose namuose, biuruose, prekybos centruose, mokymo bei ugdymo įstaigose.

Oro filtrai šalina ne tik kietąsias daleles (PM), bet pritaikius filtrus su aktyvuota anglimi yra panaikinami nemalonūs cigarečių dūmų, kūrenamo kuro bei kiti kvapai. Aktyvuotos anglies filtrų medžiaga sudaryta iš kelių sluoksnių. Aktyvacijos metu panaudojamas deguonis atveria daugybę mažų porų anglinės medžiagos struktūroje. Tai itin padidina aktyvuotos anglies galimybę sugerti kitas chemines medžiagas, kurios susijungia su atviromis anglies molekulėmis. Šie filtrai gali sulaikyti maisto ir įvairius kitus kvapus, dūmus, benzino, fenolio, lako garus, tirpiklius, kurie yra nemalonūs ir gali būti pavojingi žmonėms.

Pats svarbiausias dalykas — pasirinkti tinkamą vėdinimo sistemą ir filtrus pagal aplinką, kurioje gyvenama. Didžiuosiuose miestuose ir aplinkoje kur aktyviai vykdoma žmogaus veikla reikalingi aukštesnės klasės ePM1 filtrai. Vietovėse atokiau nuo miesto, kur žmogaus vykdoma veikla nėra tokia aktyvi, tačiau ten stipriau veikia gamtiniai kietųjų dalelių šaltiniai, daugiau žiedadulkių, vabzdžių, sporų ar kitų dulkių, rekomenduojama valyti orą bent ePM10 klasės filtrais.

Būtina pabrėžti, kad filtrai po kurio laiko užsiteršia ir juos reikia periodiškai keisti. Rekomenduojama juos keisti du kartus per metus — pavasarį ir rudenį. Filtrų užsiteršimui įtakos turi gyvenamosios vietos užterštumas bei vėdinimo sistemos veikimo dažnumas.

Pakankamas patalpų vėdinimas ir tinkamai išvalytas oras, kuriuo kvėpuojame kas dieną ne tik užtikrina gerą savijautą, didesnį darbingumą, bet ir padeda išvengti alergijų bei kitų susirgimų.