Klausos sutrikimai: ką turėtų žinoti artimieji?

Atbundanti gamta su savimi atsineša ir begalę gražiausių garsų, kuriais taip gera mėgautis. Gebėjimas girdėti paukščių giesmes ar čiurlenantį vandenį, atrodo natūralus dalykas, tačiau daugybė žmonių to negali girdėti, nes juos kamuoja klausos sutrikimai. Paprastai aplinkiniai greičiau pastebi šios kilmės sutrikimus nei žmogus, kuriam jie išsivystė, todėl labai svarbu nelikti abejingiems ir padėti šios problemos kamuojamam žmogui.

Klausa – gyvenimo kokybei

Žmogaus ausis yra vienas tobuliausių ir greičiausių jutiminių organų. Bėgantys metai ausis paveikia taip pat kaip ir likusį mūsų kūną. Klausos sutrikimų turi 750 mln. suaugusiųjų visame pasaulyje, iš kurių net du trečdaliai vyresnių nei 70 metų žmonių. Susidūrus su klausos problemomis, žmogų užgriūva daugybė rūpesčių. Sutrikusi klausa gali apsunkinti socialinius ryšius – bendravimą su artimaisiais ar kolegomis. Neprigirdintis asmuo dažnai vengia bendrauti, varžosi klausti, užsidaro savyje, bijo viešumos ir patiria stresą naujose kompanijose. Paprasčiausios kasdienės situacijos iš tokio žmogaus reikalauja daug daugiau psichinės energijos, o nuo to greit pervargstama, jaučiamas nerimas.

Kas blogiausia gali nutikti?

Negydomi klausos sutrikimai gali lemti nerimo priepuolius, socialinę atskirtį, depresiją. Kliniškai įrodyta, jog ilgainiui klausos sutrikimai turi įtakos ir protinių gebėjimų silpnumui bei silpnaprotystės požymių atsiradimui, netgi Alzheimerio ligos vystymuisi.

Klausos dėka mes jaučiamės aplinkos dalimi ir iš toli sužinome apie potencialią grėsmę, tad tai turi įtakos ir galimiems fiziniams susižalojimams, kritimams.

Kaip girdėti geriau?

Laimei šiems sutrikimams sudėtingų chirurginių operacijų dažniausiai neprireikia. 90 proc. klausos sutrikimų galima kompensuoti klausos aparatais. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo daugiau patirsite pozityvių išgyvenimų, jausitės mažiau pavargę, turėsite daugiau noro ir jėgų gyvenimui aplink save. Bėda ta, kad šeimos nariai pirmi pastebi, kad klausa silpsta ir labai dažnai žymiai anksčiau nei pats asmuo pradeda į tai kreipti dėmesį. Jei jaučiate, kad Jūsų artimajam gali būti sutrikusi klausa, primygtinai rekomenduojame kreiptis pagalbos į specialistus.

Ženklai, kad Jūsų artimajam sutriko klausa

Jūsų artimasis dažnai prašo pašnekovo pakartoti žodžius, kalbėti garsiau arba lėčiau; vengia triukšmingos aplinkos, nes tuomet jam pernelyg sunku palaikyti pokalbį; sunkiau girdi moterų ir vaikų balsus; skundžiasi, kad aplinkiniai murma ir neaiškiai kalba; girdi tik akis į akį sakomus žodžius, tuo tarpu atsukus nugarą nebegirdi; nuolat garsina televizorių arba radiją; vengia veiklų ir aplinkos, kurios anksčiau jam patikdavo – jei į daugumą teiginių galite atsakyti teigiamai, tuomet Jūsų artimajam būtina pasitikrinti klausą.

Kai prastėja rega, darosi vis sunkiau įžiūrėti mažesnes raides, tačiau klausos sutrikimai vystosi kitaip. Žmogui darosi sunkiau girdėti tam tikrus skiemenis ir garsus, pavyzdžiui, priebalsės F, S ar T yra lengvai užgožiamos balsių A, O ar U. Dėl šios priežasties asmenys su sutrikusia klausa tvirtina, kad girdi, ką kiti kalba, bet ne tai, ką jie pasako.

Klausos sutrikimų tipai

Dažniausiai klausos sutrikimai diagnozuojami, kai asmuo viena ar abiem ausimis negirdi tylesnio nei 25 dB garso. Tai yra švelnus klausos sutrikimo lygis. Aukščiausias klausos sutrikimo lygis yra kai asmuo negirdi tylesnio nei 95 dB garso. Kartais klausa būna sutrikusi vienoje ausyje, tačiau didžiajai daliai – apie 69 proc. – prastai girdinčiųjų reikia klausos aparatų abiem ausims.

Klausai padaryta žala gali būti lengva arba sudėtinga, laikina arba nuolatinė. Staigų klausos sutrikimą dažniausiai sukelia buvimas šalia sprogimo arba kito labai staigaus ir labai stipraus garso. Sutrikimai yra dviejų tipų: įgimtas arba įgytas.

Spengimą ausyse gali girdėti ir žmonės su klausos sutrikimu, ir jo neturintys. Kai kuriais atvejais ši klinikinė būklė gali būti susieta su klausos netekimu ir klausos aparatai gali sumažinti spengimą. Tiesioginio vaisto šiai būklei nėra, tačiau spengimą ausyse galima kompensuoti ir sumažinti simptomus bei pasekmes.

Kodėl negalima delsti?

Klausos aparatai

Negydomi klausos sutrikimai gilėja. Dauguma atvejų klausos netekimas vystosi lėtai. Tai gali sudaryti įspūdį, kad skubėti nėra ko, galima pakentėti. Verta atminti, kad klausos netekimas yra lyg nuo kalno besiritanti sniego gniūžtė. Palaipsniui ji auga, tad kuo vėliau imsitės veiksmų, tuo didesnė žala bus padaryta Jūsų ar artimojo gyvenimo kokybei.

Be to klausos sutrikimai dažnai yra konfliktų priežastis. Kadangi jų priežastis nesprendžiama, laikui bėgant jų daugėja. Neretai aplinkiniai vengia bendrauti su neprigirdinčiu žmogumi, nes pasidaro paprasčiausiai per sunku. Todėl jei pastebėjote, jog artimasis turi sunkumų, ant Jūsų pečių nugulė atsakomybė už artimojo gyvenimo kokybę. Kreipdamiesi pagalbos pagerinsite gyvenimo kokybę tiek artimajam, tiek sau.

Kaip tai pasakyti artimajam?

Pokalbis su artimuoju gali būti išties sunkus. Juk pirmasis žingsnis klausos link – pripažinimas, yra pats sunkiausias. Neigimo stadija trunka ilgai ir asmuo gali neigti, jog jį kamuoja klausos sutrikimai. Gali būti, kad Jūsų įtarimus jis priims priešiškai, nes iki šiol Jūs buvote jo gyvu klausos aparatu – kai negirdėdavo, Jūs pakartodavote, pagarsindavote ar paaiškindavote. Atsižvelkite į savo artimojo asmenybę ir pasirinkite tokį pokalbio toną, kad Jums brangus asmuo priimtų Jūsų nuogąstavimus, o ne atmestų.

Priminkite jam: paukščių giesmės, muzikos skambesys, vandens čiurlenimas, draugų pokštai, vaikų juokas – tai tik keletas garsų, kurie gali išnykti, jei jis nesiims veiksmų.

Pasakykite jam: kuo greičiau imsis veiksmų, tuo daugiau patirs pozityvių išgyvenimų, jausis mažiau pavargęs, turės daugiau noro ir jėgų gyvenimui aplink save.

Įrodykite jam: šiuolaikiniai klausos aparatai yra nuostabūs – automatiškai prisitaiko prie aplinkos; įdiegta technologija, mažinanti spengimą ausyse; bevielis muzikos ir telefono skambučio perdavimas tiesiai į ausis; nustatymus galima kontroliuoti net išmaniuoju telefonu; klausos aparatus galima įkrauti; diskretiškas dizainas paverčia aparatus beveik nematomus.

„Audiomedikos“ klausos centro klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis siūlo

Mindaugas Jonaitis

atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Jūsų artimasis dažnai prašo pašnekovo pakartoti žodžius, kalbėti garsiau ar lėčiau;
• vengia triukšmingos aplinkos, nes tuomet jam pernelyg sunku palaikyti pokalbį;
• sunkiau girdi moterų ir vaikų balsus;
• skundžiasi, kad aplinkiniai murma ir neaiškiai kalba;
• girdi tik akis į akį sakomus žodžius, tuo tarpu atsukus nugarą nebegirdi;
• nuolat garsina televizorių arba radiją;
• vengia veiklų ir aplinkos, kurios anksčiau jam patikdavo;

Jei į daugumą teiginių galite atsakyti teigiamai, tuomet Jūsų artimajam būtina pasitikrinti klausą.

Iveta Leščinskaitė