Vyrai, nenumokite ranka į negalavimus

prostatos vėžys

Vyrai į savo sveikatos būklę neretai numoja ranka ir į gydytojus kreipiasi tik prispaudus rimtai bėdai. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas urologas Marius Jasėnas pasakoja, kokie vyrų sveikatos sutrikimai dar neretai lieka nutylėti ar nepastebėti bei primena, kodėl svarbu laiku susirūpinti sveikata ir kokios gali būti delsimo pasekmės.

Kalbant apie urologines problemas, gydytojas išskiria dvi vyrų amžiaus grupes. Jauni iki 40–50-ties metų vyrai dažniausiai kenčia dėl prostatitų (prostatos uždegimų), lytiškai plintančių ligų, nevaisingumo, vyresni – dėl šlapinimosi problemų (prostatos gerybinio išvešėjimo, prostatos vėžio), erekcijos sutrikimų.

Pasak specialisto, svarbu žinoti, kad ligos turi būti gydomos, jos nepraeina savaime. Negydomos jos progresuoja ir net menki negalavimai vėliau gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

„Pavyzdžiui, negydomas gerybinis prostatos išvešėjimas (hiperplazija) sukelia erekcijos sutrikimus, šlapimo pūslės akmenligę, šlapimo takų infekcijas, kraujavimą. Lytinių takų infekcija, varikocelė ir kitos urologinės ligos gali tapti vyrų nevaisingumo priežastimi“, – perspėja gydytojas.

Mariaus Jasėno teigimu, nors erekcijos sutrikimai ilgą laiką buvo tabu, pastaruoju metu vis daugiau jaunų vyrų dėl šios problemos kreipiasi į medikus.

„Džiugu, kad jie nebesidrovi kreiptis, tačiau liūdina, kad besikreipiančių amžius vis jaunėja. Ankstyvas lytinis gyvenimas, didelė partnerių kaita, alkoholio, tabako, psichotropinių medžiagų vartojimas neigiamai veikia potenciją. Įtakos šiai problemai turi ir greitas gyvenimo tempas, nuolatinis fizinis bei emocinis nuovargis. Vyresniems vyrams erekcijos sutrikimus, be jau minėtų priežasčių, sukelia gretutinės ligos ir amžiaus pokyčiai“, – aiškina specialistas.

Pasak jo, vyresnius vyrus dėl šio sutrikimo ateiti į urologo kabinetą vis dar dažniausiai priverčia antrosios pusės.

Norint išspręsti šią problemą, pirmiausia reikia pašalinti priežastis, kurios ją sukėlė. Sveikas gyvenimo būdas, lėtesnis gyvenimo tempas ir pakankamas poilsis pagerina viso organizmo sveikatos būklę, taip pat ir potenciją. Vyresniems jau prireikia ir medikamentinio gydymo, tačiau, tobulėjant medicinai, jis sukelia mažai šalutinių reakcijų ir prie jo nepriprantama, kaip vis dar galvoja daugelis vyrų.

Dažniausia šlapinimosi sutrikimo, kuriuo gan dažnai skundžiasi vyresnio amžiaus vyrai, priežastis – prostatos išvešėjimas, kitaip – gerybinė prostatos hiperplazija. Šios ligos simptomai – silpna, nutrūkstanti srovė, pasunkėjęs šlapinimasis (šlapimo srovė tokia silpna, jog sakoma, kad šlapinantis tenka saugoti batų galus), dažnas šlapinimasis, ypač naktį, nevisiško pasišlapinimo jausmas.

Pirmieji prostatos išvešėjimo simptomai gali būti nustatomi jau 40–ties metų vyrams.

„Tačiau jei tarp keturiasdešimtmečių vyrų šis sveikatos sutrikimas nustatomas tik vienam iš dešimties, tai sulaukus šešiasdešimties metų jis diagnozuojamas beveik pusei, o sulaukus aštuoniasdešimties – net devyniems iš dešimties stipriosios lyties atstovų“, – dalinasi statistika urologas.

Sutrikęs šlapinimasis gali įspėti ir apie grėsmingiausią prostatos ligą – vėžį. Ši liga pradinėse stadijose specifinių simptomų beveik neturi, todėl daugeliui pacientų šlapinimosi sutrikimai iš karto asocijuojasi būtent su ja.

„Nors prostatos vėžiu gali susirgti bet kuris vyras, šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia valdyti net ir šią agresyvią ligą. Svarbu, esant bent kokioms dvejonėms nedelsti, atvykti pasitikrinti ir laiku pradėti gydymą“, – primena gydytojas.

Statistikos duomenimis, prostatos vėžys vyrų tarpe pirmauja tarp piktybinių navikų ir sudaro trečdalį visų vėžinių vyrų susirgimų Lietuvoje. Kasmet diagnozuojama apie 2 000 – 2 500 naujų šios ligos atvejų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis mūsų šalyje šiuo metu gyvena virš 370 tūkst. vyrų, kurie gali nemokamai išsitirti dėl prostatos vėžio, atlikdami prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Ir nors prostatos vėžio profilaktinė programa vykdoma nuo 2005 m., tačiau tik kas ketvirtas šia programa pasinaudoja.

„Kaip jau minėjau, prostatos vėžys dažniausiai nebilus, be jokios simptomatikos. Atsiradus kraujui šlapime, skausmams kauluose – liga dažniausiai būna pažengusi ir ją jau galima gydyti tik chemoterapija ar simptomiškai“, – perspėja M. Jasėnas.

Prostatos vėžys labiau paplitęs tarp vyresnių vyrų ir su amžiumi vis dažnėja – apie 70 proc. visų prostatos vėžio atvejų nustatoma vyresniems nei 65 m. vyrams. Tikslios prostatos vėžio atsiradimo priežastys nėra aiškios, tačiau žinoma, kad riziką ja susirgti didina sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus gyvulinės kilmės riebalų, raudonos mėsos ir menkas šviežių vaisių bei daržovių vartojimas. Jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, taip pat jei mama sirgo krūties vėžiu – šios ligos rizika padidėja dvigubai.

Ankstyvą I–II, neretai ir III stadijos prostatos vėžį, galima visiškai išgydyti. Diagnozavus mažos rizikos prostatos vėžį, taikoma aktyvaus stebėjimo taktika (sekant PSA, atliekant magnetinio rezonanso tyrimą, kartojant prostatos biopsiją). Tai leidžia pusei ligonių tęsti kokybišką gyvenimą be gydomųjų intervencijų.

Vidutinės ir didelės rizikos vėžys gydomas radikaliai – taikomas spindulinis arba operacinis gydymas – visiškas prostatos pašalinimas, kitaip – radikali prostatektomija.

„Gera žinia yra ta, kad tobulėjant medicinai Lietuvoje daugėja minimaliai invazyvių operacijų – laparoskopinė ir jau antrus metus atliekama robotinė prostatektomija. Dėl šiuolaikinių gydymo metodų galime pasiekti geresnių rezultatų kontroliuojnt onkologinę ligą, po tokių operacijų pacientai geriau laiko šlapimą ir išsaugo erekciją“, – džiaugiasi urologas.

„10-čiai procentų vyrų, kuriems atėjus pasitikrinti diagnozuojame išplitusį vėžį, galime tik pristabdyti ligą, sumažinti jos simptomus ir prailginti gyvenimo trukmę. Mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų, ši liga laikoma kaip lėtine – taikant chemoterapiją, biologinę terapiją, hormonų terapiją, ne vienerius metus galime sėkmingai kontroliuoti jos eigą“, – pasakoja patyręs specialistas.

„Pastebėjus kraują šlapime, svarbu nedelsti, nes tai gali būti onkologinės ligos – prostatos, neretai šlapimo pūslės ir inkstų vėžio požymis“, – dar kartą primena gydytojas.

Marius Jasėnas džiaugiasi, kad vizitas pas urologą daugeliui jau nebeatrodo toks gąsdinantis, kaip prieš keletą dešimtmečių. Pasak jo, iš tiesų, apžiūra trunka trumpai (apie 20 min.), įvertinimas echoskopu neskausmingas, tyrimai daromi iš kraujo ir šlapimo. Intervencinių tyrimų beveik neliko, tik jaučiama, kad vyrams vis dar psichologiškai sudėtinga ryžtis digitalinei prostatos apčiuopai (prostatos apčiuopai pirštu per tiesiąją žarną).

Gera žinia yra ta, kad vienos konsultacijos metu urologas susirenka labai daug informacijos, kurios dažniausiai pakanka diagnozuoti sveikatos sutrikimą ir išspręsti problemą ar bent jau nukreipti teisinga linkme.