Tikisi likti darbingais
Pensinio amžiaus sulaukusių žmonių gyvenimo būdas ir lūkesčiai, kaip galima gyventi sulaukus garbaus amžiaus, palaipsniui kinta. Neseniai atlikto pasiruošimo pensijai tyrimo rezultatai rodo, kad savo gyvenimą išėjus į pensiją, skirtingos kartos įsivaizduoja skirtingai.
Bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ organizuoto tyrimo duomenimis, sulaukę pensinio amžiaus daugelis dirbančiųjų į užtarnautą poilsį skubėti nesirengia – 74 proc. norėtų ir toliau dirbti. 54 proc. respondentų tikisi profesinę veiklą tęsti eidami tas pačias pareigas, kurias ėjo iki pensijos, 20 proc. planuoja susirasti kitokio pobūdžio darbą, pvz., auklės, namų tvarkytojos, sargo ir panašiai.
Tiesa, reikia pastebėti, kad jaunesni gyventojai yra mažiau linkę dirbti sulaukę senjorų amžiaus: tam pasiryžę 72 proc. 30–39 metų respondentų, 50–55 metų grupėje dirbti išėję į pensiją ketina net 81 proc. gyventojų.
„Iš pirmo žvilgsnio šie duomenys gali pasirodyti teigiami – galbūt žmonės taip mėgsta savo darbą, kad ir sulaukę senjorų amžiaus tikisi tęsti profesinę veiklą, būti ekonomiškai aktyvūs, tačiau labiau tikėtina, kad šie skaičiai slepia kur kas niūresnę realybę. Daugelis supranta, kad pragyventi iš senatvės pensijos yra ir bus sudėtinga. Tai ypač aiškiai mato tie, kuriems iki pensijos lieka vis mažiau, todėl planuoja kuo ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje“, – komentuoja „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos padalinio vadovė Iveta Pigagienė.
Tikisi likti darbingais
Specialistė pastebi, kad tokios didelės gyventojų dalies lūkestis dirbti sulaukus pensijos nėra realistiškas. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba mažiau negu 12 proc. pensinio amžiaus žmonių. Sulaukę pensinio amžiaus dalis gyventojų dar keletą metų išlieka aktyvūs darbo rinkoje – 65–69 metų amžiaus grupėje dirba penktadalis senjorų, tačiau vyresnių dirbančiųjų skaičius smarkiai sumažėja.
„Galima tik džiaugtis, jei pensinio amžiaus sulaukęs žmogus vis dar jaučiasi žvalus ir nori toliau dirbti, tačiau galimo darbo užmokesčio, kaip pajamų šaltinio senatvėje, planuoti nereikėtų. Nors tikėtina, kad, senstant visuomenei, ateityje vyresniems žmonėms rasti darbą bus kiek lengviau, tačiau dėl spartaus technologijų vystymosi, kliūtimi įsidarbinti gali tapti kvalifikacijos trūkumas ar sveikatos problemos. Norint išvengti smarkaus pajamų sumažėjimo baigus profesinę veiklą, kaupimui ateičiai visą darbingą laikotarpį reikėtų skirti apie 10 proc. gaunamų pajamų“, – sako I. Pigagienė.
Jei ruoštųsi, gyventų laisviau
Tyrimas atskleidė, kad vos 27 proc. vyresnio amžiaus respondentų tiki, kad valstybė užtikrins pakankamo dydžio pensiją; kad turės pakankamai lėšų išlaikyti sau įprastą gyvenimo kokybę yra įsitikinę tik 35 proc. šios grupės respondentų. Jaunesni gyventojai optimistiškesni – beveik pusė jų tiki nestokosiantys lėšų išėję į pensiją.
Pasiruošimo pensijai tyrimas atskleidė ir daugiau skirtumų tarp skirtingų kartų lūkesčių. 52 proc. jaunesnio amžiaus respondentų (30–39 m.) sulaukę pensinio amžiaus ketina ir toliau aktyviai gyventi – keliauti po pasaulį, daugiau laiko skirti pomėgiams, lankytis renginiuose ir panašiai. Tarp vyresnių (50–55 m.) respondentų tokius lūkesčius turi 43 proc. respondentų.
„Atrodo, dar visai neseniai gausios senjorų turistų iš Vokietijos ar Japonijos grupės lietuviams keldavo susižavėjimą ir nuostabą. Šiandien tokią savo senatvę įsivaizduoja vis daugiau tautiečių. Profesinio kelio pradžioje pradėjus reguliariai kaupti pensijai, ši vizija gali tapti lengvai įgyvendinama. Nors didžiausia dirbančiųjų dalis jau kaupia antros pakopos pensijų fonduose, svarbu užsitikrinti bent keletą pajamų senatvėje šaltinių. Sulaukus užtarnauto poilsio tai leistų ir lietuviams aplankyti neatrastus pasaulio kampelius ar sugrįžti į jau pamėgtas šalis“, – teigia I.Pigagienė.
Gyvenimo trukmės prognozės rodo, kad laiko kelionėms sulaukus pensinio amžiaus tikrai turėtų pakakti. 2018 metais Europos Komisijos parengtoje visuomenės senėjimo ataskaitoje prognozuojama, kad 2020 metais pensinio amžiaus sulaukę vyrai gyvens dar 15, moterys – 20 metų; išėję į pensiją 2060 metais vyrai gyvens 20,6, moterys – 24,6 metus.
Apie pasiruošimo pensijai tyrimą
SEB užsakymu, pasibaigus 2019 metų pensijų reformai, TNS apklausė 500 30–55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasiruošimo pensijai rodiklį, kurio metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai, bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove „Kantar TNS“ ir Stokholmo ekonomikos aukštąja mokykla. Šis tyrimas – jau penktasis. Pirmą kartą tyrimas buvo atliktas 2014 metais.
