Mokytis niekada nevėlu!

Poreikis mokytis visą gyvenimą dabar yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, mat technologijos atneša sparčių pokyčių, todėl jei nespėjama keistis kartu su jomis, tampama visuomenės atsiskyrėliu ir gyventi darosi nejauku. Technologinė pažanga taip pat padarė didžiulę įtaką tam, kad kai kurių žmonių kvalifikacija šiandien nebėra aktuali – žmonės su tuo turi susitaikyti arba keistis, pavyzdžiui, mokytis kažko naujo ar persikvalifikuoti. Tačiau Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad visą gyvenimą besimokančių gyventojų Lietuvoje yra bene dvigubai mažiau nei kitose ES šalyse.

Lietuva yra aštunta nuo galo iš 28 Europos Sąjungos šalių pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklį. Čia 25–64 m. amžiaus asmenų, besimokančių visą gyvenimą, yra vos 5,9 proc., kai ES vidurkis siekia 10,9 proc. O vyresniųjų suaugusiųjų, kuriems yra virš 65-erių, situacija dar prastesnė. Nors 2014 – 2017 m. laikotarpiu mokymosi visą gyvenimą rodiklis šioje amžiaus grupėje Lietuvoje didėjo, bet vis tiek siekia vos 0,93 proc. Tai rodo, kad senjorų įsitraukimas į mokymosi veiklas mūsų šalyje yra labai mažas.

„Kaip Nacionalinės skaitmeninės koalicijos koordinatorė dažnai dalyvauju Europos Komisijos renginiuose, kuri kartu su Europos Taryba nuolat pabrėžia, kad šiandien skaitmeniniai įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip skaitymas bei rašymas ir kad jų tobulinimui būtina skirti daugiau dėmesio. Kiekviena valstybė yra atsakinga už tai, kad jos gyventojams būtų sudarytos galimybės tobulinti minėtus įgūdžius. Kaip žinia, skaitmeniniai įgūdžiai atveria platesnes duris ir mokymuisi visą gyvenimą, nes šiais laikais tobulėti, išsilaikyti darbo rinkoje ir gyventi kokybiškai neįmanoma be gebėjimo naudotis informacinėmis ryšio technologijomis“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių, ką daryti?

Kaip rodo 2018 m. „Eurostat“ duomenys, per paskutines keturias savaites kokiuose nors mokymuose dalyvavo 6,6 proc. 25–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, kai ES vidurkis – 11,1 proc. Daugiausiai formaliame ir neformaliame mokyme per mėnesį prieš apklausą dalyvavo švedų – 29,2 proc. Mažiau už lietuvius visą gyvenimą mokosi rumunai (0,9 proc.), bulgarai (2,5 proc.), kroatai (2,9 proc.), slovakai (4 proc.), graikai (4,5 proc.), lenkai (5,7 proc.) ir vengrai (6 proc.).

„Man, kaip patriotei, skauda širdį žiūrint į mūsų šalies mokymosi visą gyvenimą rodiklius. Lietuva prieš dvejus metus įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri pastaruoju metu vertina Lietuvos gyventojų įgūdžius, kartu ir mokymąsi visą gyvenimą. EBPO teikia rekomendacijas, kaip mums pakeisti tokią nedžiuginančią statistiką ir paskatinti gyventojus keistis. Manau, kad ir vykdydami projektą „Prisijungusi Lietuva“ ir organizuodami nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems informacinių technologijų ir interneto naudotojams taip pat prisidedame prie teigiamų pokyčių. Neabejoju, kad turime dideles galimybes mokytis daugiau, jeigu tik žinosime, kur tai galime daryti, ir turėsime pakankamai skaitmeninių įgūdžių“, – įsitikinusi L. Križinauskienė.

Jos teigimu, EBPO Lietuvai rekomenduoja ieškoti būdų, kaip padidinti gyventojų motyvaciją, daugiau viešinti mokymosi visą gyvenimą principą aiškinant jo svarbą žmonėms. Lietuva raginama sukurti patogią mokymosi visą gyvenimą sistemą, kad žmonės turėtų sąlygas tai daryti, kad gyventojams nereikėtų ieškoti pavienių kursų ir viskas būtų paprasčiau randama vienoje vietoje. Labai svarbi ir darbdavių nuostata – palaikyti norą mokytis visą gyvenimą ir padėti savo darbuotojams siekti nuolatinio tobulėjimo.

Visuomenei senstant, svarbiausia – vyresnio amžiaus žmonių mokymasis

Pastaruoju metu šalies darbo rinkoje atsirado labai dideli pokyčiai – joje dirba vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Remiantis 2019 m. „Eurostat“ duomenimis, 58 proc. 55–65 m. amžiaus žmonių Lietuvoje aktyviai dirba.

„Kiek daug vyresnio amžiaus žmonių mūsų šalyje vis dar yra aktyvūs ir reikalingi darbo rinkoje – anksčiau sulaukę tokio amžiaus žmonės paprasčiausiai išeidavo į pensiją, o dabar jie turi prisitaikyti prie pokyčių. Reikia nepamiršti, kad ši darbo jėgos dalis neturėjo galimybių formaliai mokytis skaitmeninių įgūdžių, dauguma jų yra savamoksliai, tiesiog įsilieję į skaitmeninį amžių, priešingai nei jaunoji mūsų karta. Dėl šios priežasties vyresnio amžiaus darbuotojams itin svarbu įgyti ir tobulinti šiuos įgūdžius, domėtis naujovėmis – jie turėtų daugiau laiko skirti mokymuisi. To reikia ne tik darbo rinkai, bet ir gyvenimo kokybei užtikrinti“, – teigia L. Križinauskienė.

Ne paslaptis, kad ES visuomenė sparčiai sensta. Šiandien 65 m. ir vyresni žmonės Lietuvoje sudaro 19 proc. visų gyventojų, tačiau EK prognozuoja, kad iki 2070 vyresniųjų suaugusiųjų mūsų šalyje, kaip ir visoje ES, bus ženkliai daugiau – net iki 44 proc. Pasak L. Križinauskienės, tai reiškia, kad mokymasis visą gyvenimą vyresniame amžiuje taps dar aktualesnis tam, kad sparčiai besikeičiančios technologijos, atnešančios pokyčius į visas gyvenimo sritis, šiai visuomenės daliai nebūtų neįveikiamu iššūkiu.

Galimybę vyresniesiems suaugusiesiems mokytis Lietuvoje suteikia Trečiojo amžiaus universitetai (TAU), kurių šiandien šalyje yra per 60. Nacionalinės TAU asociacijos duomenimis, šiandien jų lankytojais yra per 16 tūkst. asmenų.

„Trečiojo amžiaus universitetuose renkasi mūsų šviesiausioji ir aktyviausioji vyresnio amžiaus visuomenės dalis, jie mokosi ir siekia naujų žinių bei įgūdžių savo noru, niekieno neverčiami. Savanoriškas mokymasis vyresniame amžiuje yra ypač svarbus gyventojų sveikatai ir socialinei integracijai, todėl neabejoju, kad TAU studentų gretos tik augs. Taip pat labai džiaugiuosi, kad nuolat didėja ir mūsų projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymų dalyvių gretos – juose jau dalyvavo 55 tūkst. gyventojų, kurių dauguma yra vyresni nei 55 metų amžiaus kaimo vietovių gyventojai. Kai kuriuos vyresnio amžiaus žmones mokytis stabdo išankstinis nusiteikimas, kad jie nesugebės, neišmoks. Tačiau pastebėjome, kad visgi išdrįsę užsiregistruoti ir ateiti į mokymus bibliotekoje ar prisijungę prie mokymų internete ir sutikę bendraminčių žmonės įgauna daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo savimi, niekas neateina visko žinodamas“, – sako pašnekovė.

Laikantis visų saugumo reikalavimų nuo birželio 1 d. projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymų dalyvių grupės ir vėl registruojasi www.prisijungusi.lt bei renkasi į šalies bibliotekas. Galimybė mokytis internetu su lektoriumi taip pat lieka.