Inkstų vėžys: KAS ir KAIP?

inkstų vėžys

Pasaulyje inkstų vėžys yra keturioliktoji pagal dažnumą piktybinė liga, o Lietuva šioje srityje – pasaulio „lyderė“: esame antroje vietoje pagal sergamumą ir pirmoje pagal mirštamumą. Kas lemia tokią liūdną statistiką?

Esame ypatingi

Kasmet Lietuvoje inkstų vėžiu suserga beveik 700 žmonių.

Rizikos veiksniai:

1. dažniausiai serga 50–70 metų amžiaus;

2. nutukimas;

3. aukštas kraujospūdis;

4. diabetas, rūkymas.

5. Didesnė rizika susirgti inkstų vėžiu ir tiems, kurių du ar daugiau šeimos narių sirgo šia liga.

„Lietuvos gyventojų, ypač vyrų, vidutinė gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje. Širdies ir kraujagyslių ligos, antsvoris, diabetas – nereta vyresnio amžiaus lietuvių ligų puokštė, padidinanti ir inkstų vėžio riziką. Tačiau serga ir jauni žmonės, neretai – nesergantys gretutinėmis ligomis ir be žalingų įpročių. Tad pats metas gilintis į vietinius rizikos veiksnius, genetinius navikų ypatumus“, – sako prof. Sonata Jarmalaitė, laikinai einanti Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas.

Minėti simptomai būdingesni vyrams, be to, jie dažniau rūko, vartoja alkoholį, todėl inkstų vėžiu serga dvigubai dažniau nei moterys. Moksliniai tyrimai parodė, kad androgenai – vyriškieji lyties hormonai – gali lemti ne tik dažnesnį vyrų sergamumą, bet ir sunkesnę ligą. Mūsų vyrai inkstų vėžiu serga du kartus dažniau nei europiečiai.

„Daugelį metų išskirtinė Lietuvos inkstų vėžio statistika stebino ne tik mus, bet ir tarptautines vėžio kontrolės organizacijas, todėl sulaukėme pasiūlymo dalyvauti pasauliniame Vėžio mutografijos projekte. Nacionaliniame vėžio institute 50 inkstų vėžio mėginių jau paruošta išsamiai genomo analizei, kurią atliks projekto partneriai Jungtinėje Karalystėje – Sangerio institute“, – sako profesorė.

Aptinka atsitiktinai

Inkstų vėžys, ypač ankstyvų stadijų, – besimptomė liga. Daugiau kaip pusei žmonių liga nustatoma atsitiktinai profilaktinio patikrinimo metu ar atliekant tyrimus dėl kitų ligų. Nors pastaruoju metu Lietuvoje apie pusę visų inkstų vėžio atvejų nustatoma pirmos stadijos, tačiau kas ketvirtam pacientui diagnozuojama metastazavusi IV stadijos liga.

Esant lokaliai ligai, pašalinamas navikas arba visas inkstas, o metastazavęs išplitęs inkstų vėžys, kurio negydo chemoterapiniai vaistai ir nepadeda spindulinė terapija, gali būti gydomas tik inovatyviais vaistais.

„Šiuolaikiniai medikamentai, blokuodami vieną ar kelias patogenezės grandis, neleidžia toliau vystytis vėžiui. Metastazavusiam inkstų vėžiui gydyti nuo 2017 m. tapo prieinami nauji vaistai – imunoterapija, specifiniai imuninės patikros taškų inhibitoriai. Tai reiškia, kad ligoniams, sergantiems išplitusiu inkstų vėžiu, net ir po nesėkmingo pirmos eilės gydymo galime skirti efektyvų gydymą, – aiškina profesorė. – Tačiau, net ir gydant pažangiausiais vaistais, geras atsakas pasiekiamas tik daliai pacientų. Ir, deja, negalime prognozuoti, kiek gydymas bus efektyvus. Šiuo metu Nacionaliniame vėžio institute kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais atliekame unikalų tyrimą, kuris leidžia nustatyti visas inkstų navikinio darinio ląsteles. Tikimės, kad šis tyrimas padės geriau suprasti inkstų navikų biologinę įvairovę ir parinkti tinkamesnį gydymo būdą.“

Ristele nuo vėžio

Žinoma, kad antsvorio turintiems žmonėms, kurių kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2, yra tris kartus didesnė rizika sirgti inkstų vėžiu nei normalaus svorio asmenims.

inkstai„Pastaruoju metu inkstų vėžys siejamas su metaboliniu sindromu, kurio pagrindiniai komponentai – nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, kitos metabolizmo sutrikimo ligos. Šis sindromas inkstų vėžio riziką padidina apie 4 kartus, ir, kuo daugiau metabolinio sindromo komponentų, tuo didesnis vėžio pavojus. Rūkymas taip pat padidina inkstų vėžio, kaip ir daugelio kitų ligų, riziką. Rūkaliams rizika sirgti inkstų vėžiu – net 50 proc. didesnė nei nerūkantiems. Sveika mityba, sveikas, be žalingų įpročių, gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas – tai geriausia apsauga ne tik nuo inkstų vėžio, bet ir nuo daugelio kitų ligų“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.

Prof. S. Jarmalaitės teigimu, šiuolaikiniai mokslo tyrimai rodo, kad po įvairių navikų operacijų ligonis greičiau sveiksta, jei yra fiziškai aktyvus. Judėjimas gali sumažinti ir gydymo šalutinius poveikius – neuropatiją, nuovargį, silpnumą, limfinę edemą, depresiją.

„Reikia nepamiršti, kad kiekvienas pacientas sveiksta skirtingai. Dėl planuojamo fizinio aktyvumo vertėtų pasitarti su gydančiu mediku ir fizinės medicinos specialistu. Užsienyje populiaru sveikstant nuo vėžio burtis į jogos, meditacijos grupes, kai ne tik mankštinamasi, bet ir bendraujama su panašaus likimo žmonėmis. Bendrystė suteikia pozityvių emocijų, spartina sveikimą. Turime patikėti, kad ne tik gydytojai ir vaistai gali pagelbėti ištikus sunkiai ligai, – emocinės ir fizinės paciento pastangos padeda pasiekti puikių rezultatų“, – sako onkologė.

Amerikos nacionalinis vėžio institutas paskelbė, kad fizinis aktyvumas inkstų vėžio riziką sumažina net 23 proc., o susirgusiems perpus sumažina riziką mirti nuo šios ligos. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad per savaitę reikėtų bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Kokia ta veikla?

„Svarbu neskubėti ir nesiimti per didelio krūvio. Krūvį turėtumėte didinti palaipsniui“, – teigia kineziterapeutas Algirdas Papickas.

Specialistas rekomenduoja kasdien judėti bent po 30 minučių. Jei žmogus yra visiškai nejudrus, tai galėtų būti lengvas pasivaikščiojimas. Yra nemažai žmonių, kurie turi antsvorio ir vengia judėti, nes anksčiau jiems buvo patariama vengti judesių, neva tai gali išprovokuoti ligos progresavimą. Kad fizinis krūvis nebūtų per didelis, iš pradžių jie gali vaikščioti tris kartus per dieną po dešimt minučių“, – pataria kineziterapeutas.

Krūvis turi būti nustatomas individualiai, pagal tai, kiek žmogus gali, ir didinamas palaipsniui. Kaip tai nustatyti? „Turi būti sunku, bet komfortiška, fizinio krūvio metu žmogus turi galėti kalbėti“, – pataria specialistas.

Žmonės, kurie nėra užsisėdėję, irgi turi kelti sau iššūkį didinti fizinį krūvį – greitai vaikščioti, plaukti, minti dviratį ar žaisti tenisą. „Veikla turi būti maloni, nes judėti būtina kiekvieną dieną – per prievartą to nedarysite. Rekomenduočiau ir grupines treniruotes, pavyzdžiui, pilateso mankštą pradedantiesiems. Tai – puikus fizinis krūvis, nuoseklus judėjimas, be to, ši mankšta didina sąnarių judėjimo amplitudę, gerina laikyseną. Jei krūvis didesnis, gali būti, kad numesite svorio“, – sako kineziterapeutas.

Pusvalandžio fizinė veikla kasdien yra minimalus krūvis. Jis priklauso nuo žmogaus galimybių – vienas gali eiti lėtai, kitas – bėgti kalnais.

„Galima pradėti nuo vaikščiojimo, – sako A. Papickas, – tačiau, jei jis per lengvas, reikia pasirinkti intensyvesnę veiklą. Turi būti iššūkis.“

Nemaitinti vėžio?

„Visuomet glumina atėjusių į konsultaciją žmonių klausimas: „Ko negalima valgyti, jei sergu vėžiu?“ Žmonės nevalgę negyvena, todėl jie turėtų klausti, ką turėtų valgyti. Susirūpinę tuo, „ko negalima“, nuskurdina savo racioną. Ne vieną esame gydę, kuris dėl draudimų smarkiai pablogino savo būklę“, – sako VU ligoninės Santaros klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dr. Edita Gavelienė.

Dietologė teigia, kad reikia atsižvelgti į gyvybinius ligonio rodiklius ir pagal juos stiprinti organizmą, o ne diegti apribojimus. Vėžiu sergančiam žmogui būtina išsaugoti raumenų masę, svorį, nes prarastas svoris blogina būklę, ir, atsižvelgiant į ligonio savijautą, pavyzdžiui, jei pykina ar jis viduriuoja, suplanuoti maitinimą. Aktyvios ligos fazės metu, kad organizmas būtų aprūpintas reikiamomis maistinėmis medžiagomis, galima taikyti ir neįprastus maitinimo būdus – pro zondą į skrandį ar į veną.

Gydytoja pabrėžia: jei žmogus pasveiko ar priklauso rizikos susirgti grupei, jam, kaip ir kitiems, galioja visos sveikatai palankaus maitinimosi taisyklės. Tačiau žmonės kažkodėl nori ieškoti specialių dietų, kurios apsaugotų nuo ligos.

„Šios rekomendacijos, matyt, skamba per daug banaliai, kad žmonės norėtų jas išgirsti“, – sako E. Gavelienė.

Onkologiniai ligoniai turi daug su maistu susijusių mitų. Vienas iš jų – kad toks žmogus negali vartoti vitaminų, ypač B grupės, nors jie dalyvauja labai svarbiose organizmo reakcijose. Jei vitaminų trūksta, jos tampa nevisavertės – prastėja imunitetas, mažėja raumenų masė, hormonų sintezė ir kt.

„Šis mitas labai senas. Tyrimų, kurie įrodė, kad onkologiniams ligoniams negalima vartoti B grupės vitaminų, išvadose yra vienas žodis, kurį žmonės išbraukia iš savo sąmonės, – „megadozėmis“. Žmogui neįmanoma suvalgyti nei tiek maisto, nei tablečių, kad gautų megadozę vitaminų“, – teigia dr. E. Gavelienė.

Kitas mitas susijęs su cukrumi, neva „juo minta vėžio ląstelės“. Gydytoja tvirtina, kad cukrus nėra būtina maisto medžiaga ir sveikam žmogui, nes jis viso labo suteikia teigiamų emocijų, o ne maistinių medžiagų.

„Taip, vėžiu sergančiam žmogui nereikia saldaus maisto, tačiau jo nereikia dėl daugybės priežasčių, kurių sąrašo pabaigoje yra ir ši – maitinamos vėžio ląstelės. Daug svarbiau, kad saldumynai slopina apetitą, todėl ligonis nesuvalgys pakankamai sveikatai palankaus maisto“, – teigia gydytoja.

Tam, kad „nemaitintų vėžio“, žmonės nusprendžia nevartoti ne tik cukraus, bet ir angliavandenių. Bet vėžinės ląstelės sudaro nedidelę dalį organizmo ląstelių, tad, jeigu nemaitinsite vėžio, nemaitinsite ir kitų ląstelių. Alinamas organizmas negali kovoti su liga.

Bijantys cukraus rekomenduoja išbraukti iš raciono vaisius ir uogas. Šiais laikais vaisiuose daugiau fruktozės, tad vaisių per dieną reikia suvalgyti iki 300 gramų. Gydytoja pabrėžia: būtų labai gerai, jei į racioną įtrauktume uogų, ypač miško, melsvos spalvos, – mėlynių, šilauogių, nes jose gausu fitomedžiagų, kurios yra neprilygstami antioksidantai.

Gyd. E. Gavelienė teigia, jog atlikti tyrimai įrodo, kad kai kurie maisto produktai gali daryti įtaką tam tikrų lokalizacijų vėžio išsivystymui, tačiau tarp jų sveikatai palankaus maisto nėra. Vėžiui gali padėti atsirasti perdirbtos mėsos gaminiai – sūdyti, rūkyti, nes jie turi daug sieros junginių (nitratų, nitiritų).

Nereikėtų gausiai valgyti ir riebalų, ypač gyvūninės kilmės. Raudonos mėsos užtektų valgyti kartą per savaitę, baltos – 2–3 kartus.

„Nutukimas irgi yra rizikos veiksnys, nes tokių žmonių racionas dažnai gausus ir menkavertis“, – teigia specialistė.