Pagalba sveikatai – iš gamtos

Valerijonai

Nors socialiniai tinklai jau lūžta nuo vasaros atostogų vaizdų, o karantino kaip nebūta, apklausos duomenys rodo, kad kas antras iš mūsų vis dar jaučia stresą ir įtampą. Nebijokime sau pripažinti, kad pastarasis laikotarpis daugeliui mūsų buvo sudėtingas: priverstinis buvimas namuose, ilgiau užtrukęs pavasaris, puolantys virusai ir pasilpęs imunitetas… Sezoniniais negerumais ir pablogėjusia savijauta skundžiasi nemažai žmonių, o po žiemos ypatingai jaučiamas įvairių lėtinių ligų paūmėjimas.

Ilgametė šeimos gydytoja Neringa Martinonienė pastebi, kad pastaruoju metu itin ženkliai padaugėjo pacientų, kenčiančių dėl paaštrėjusių širdies ir kraujagyslių ligų, nerimo, įvairių miego sutrikimų, depresijos, padidėjusio kraujo spaudimo.

Pastarasis — itin klastingas ir dažnai pasitaikantis, nuo jo kenčia net pusė mūsų šalies gyventojų. Bendriausia prasme, padidėjęs kraujospūdis reiškia, kad kraujas spaudžia mūsų kraujagysles labiau negu turėtų. Ir nors tai skamba nepavojingai, tačiau ilgainiui aukštas kraujospūdis gali pažeisti kraujagysles ir leisti susiformuoti plokštelių apnašoms. Tokios apnašos blokuoja arterijas, dėl to sutrinka organizmo aprūpinimas krauju ir deguonimi.

Padidėjusį kraujospūdį kiekvienas žmogus jaučia skirtingai, tačiau dažniausiais simptomais įvardijamas galvos skausmas, padažnėjęs pulsas, juntamas spaudimas krūtinėje, galvos svaigimas, net pykinimas. Blogiausia tuomet, kai žmogus taip įpranta prie padidėjusio kraujospūdžio, jog ima nebejausti jokių šio negalavimo simptomų net ir esant labai dideliam kraujo spaudimui, ir apie tai sužino tik įvykus smegenų insultui, infarktui ar išryškėjus inkstų funkcijos nepakankamumui. Svarbu ir tai, kad padidėjęs kraujo spaudimas padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis net iki 30 procentų.

Neretai dėl pakilusio kraujo spaudimo kaltas būna stresas. Nors šiandien stresas yra tapęs kone kasdieniu mūsų palydovu ir tam tikra įtampa žmogui yra netgi būtina, vis dėlto dažnai pasikartojantis ar nuolat jaučiamas stresas yra pavojingas. Dar blogiau tai, kad lėtinis stresas gali pažeisti silpniausias mūsų organizmo vietas — širdį, kraujotakos, virškinimo sistemas, imunitetą. Toks stresas ilgainiui gali pereiti į depresiją, panikos priepuolius, nerimo, miego sutrikimus.

Tad kaip reikėtų kovoti su šiais negalavimais, kad vėl galėtume džiaugtis gera savijauta ir sveikata?

Didžiąją dalį ligų dažniausiai lemia gyvenimo būdas: įvairūs žalingi įpročiai, antsvoris, per didelis suvartojamas druskos ir cukraus kiekis, riebus, nepilnavertis maistas, skysčių trūkumas, per mažas fizinis aktyvumas. Tad pirmiausiai rekomenduojama atkreipti dėmesį į gyvensenos korekciją ir pradėti nuo paprastų, bet efektyvių dalykų, tokių kaip tinkama mityba, pakankamas per dieną suvartojamų skysčių kiekis, fizinis aktyvumas, tinkamo darbo ir poilsio režimo laikymasis, streso vengimas.

Jeigu vis dėlto jaučiate, kad praverstų papildomos pagalbos priemonės, sveikatos specialistai pastebi, kad ieškant geriausių ir efektyviausių sprendimų, nereikia skubėti iš karto griebtis cheminių preparatų, priešingai — verta atsigręžti į gamtą ir prisiminti vaistinguosius augalus bei jų teikiamą naudą.

Pavyzdžiui, kenčiantiems dėl padidėjusio kraujo spaudimo, N. Martinonienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į ginkmedžio preparatus. Nuo seno žinomas dėl savo unikalių savybių efektyviai gerinti kraujotaką, ginkmedis gali padėti išvengti trombų susidarymo, išgelbėti nuo insulto ir netgi sumažinti širdies smūgio riziką. Jo savybė skystinti kraują padeda sumažinti kraujagyslių išsiplėtimą, palengvina galvos skausmus.

Susidūrus su širdies ligų paaštrėjimu, gamta ir vėl skuba į pagalbą — šįkart gudobelių pavidalu. Labiausiai žinomos dėl savo gebėjimo gerinti širdies raumens darbą, gudobelės rekomenduojamos esant aritmijai, tachikardijai, hipertenzijai. Gydytoja sako, jog ne veltui jos dar vadinamos „maistu širdžiai“: gudobelės skatina širdies aprūpinimą deguonimi ir palaiko normalią kraujagyslių būklę.

Esant šiems negalavimams, pagelbėti gali ir sukatžolė — ji pasižymi stiprinamuoju ir raminamuoju poveikiu, efektyviai mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą. Ją patariama vartoti ir esant širdies raumens uždegimui bei turint širdies ydą.

valerijonaiTuo tarpu kenčiantiems dėl nerimo ir depresijos, šeimos gydytoja siūlo atkreipti dėmesį į dažnai „gamtos valiumu“ vadinamą valerijoną, kuris nuo seno naudojamas ne tik norint nusiraminti, bet taip pat ir pagerinti miegą. Valerijonas geba mūsų smegenyse padidinti gama-aminosviesto rūgšties, dar žinomos GABA pavadinimu, kiekį. Šis smegenyse išsiskiriantis cheminis junginys yra atsakingas už baimės ir nerimo jausmo slopinimą ir pernelyg įsiaudrinusių smegenų ląstelių nuraminimą.

Visos šios vaistingosios žolelės nuo seno auga ir Lietuvoje, tad toli ieškoti pagalbos tikrai nereikia. Žoleles galima rinkti patiems, džiovintis bei ruoštis arbatas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis metodas tinka tik tokiu atveju, jeigu neturite rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Jeigu nėra galimybės patiems pasirūpinti augalais, rinkoje siūloma daugybė preparatų — tablečių, kapsulių, tinktūrų pavidalu, todėl kiekvienas tikrai atras sau tinkamiausią vartojimo formą. Tačiau ji pastebi, kad vienas efektyviausių augalinės terapijos būdų, ypač tiems, kuriems sunku nuryti dideles kapsules bei tabletes, gyvuojančių tūkstantmečius, yra skystos tinktūros.

Palyginimui, vartojant vaistažoles tablečių ar kapsulių pavidalu, mūsų kūnas geba įsisavinti tik apie 50 procentų jose esančių naudingųjų savybių, tuo tarpu vartojant tinktūras įsisavinimas siekia net 98 procentus. Gaminant tinktūras, vaistingosios žolelės laikomos spirito tirpale, todėl daug efektyviau atiduoda savo naudingąsias savybes ir leidžia mums greičiau džiaugtis teigiamais rezultatais širdžiai, kraujagyslėms, nervinei sistemai, virškinimui. Be to, anot Neringos Martinonienės, tinktūros pasižymi kur kas stipresne vaistažolių koncentracija mažesnėje dozėje.

Dar vienas svarbus aspektas — mūsų organizmas užtrunka apie 20-30 minučių, kol absorbuoja ir suvirškina kapsules bei tabletes. Tuo tarpu tinktūros greitai įsigeria į burnos gleivinę, todėl jų poveikį galima pajusti kur kas greičiau.

Svarbiausia — rūpintis savimi ir stebėti savo organizmą. O jis jums tikrai padėkos, jeigu pirmiausiai atsigręšite į gamtą ir jos siūlomus turtus sveikatai.