Alergija braškėms: kam reikėtų būti ypač atsargiems?

alergija braškėms
Rūta Kavaliauskaitė

Rūta Kavaliauskaitė

Vasara įsibėgėjo ir pakvipo… braškėmis. Nors alergija maistui sezoniškumo nepaiso, pasiduoti pagundai daug lengviau, kai ji – prieš nosį. Vis dėlto, saldi braškė alergiškiems žmonėms gali kaip reikiant apkarsti. Šia tema kalbamės su gydytoja alergologe-klinikine imunologe, www.negaluoju.lt konsultuojančia alergijų klausimais Rūta KAVALIAUSKAITE.

Kaip pasireiškia alergija braškėms? Ar tie simptomai vienodi ir vaikams, ir suaugusiems?

Alergija braškėms priskiriama maisto alergijos grupei ir kliniškai gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai pagal kokį mechanizmą vystosi alergija maistui. Simptomai, jei veikia imunoglobulino E (IgE) antikūnai, varijuoja nuo lengvų ir gyvybei nepavojingų, tokių kaip burnos gleivinės nežymus patinimas, niežulys, dilgčiojimas, perštėjimas, iki daug sunkesnių simptomų, tokių kaip virškinamojo trakto skausmai, spazmai, vėmimas, viduriavimas, vietinis ar viso kūno alerginis bėrimas, bei gyvybiškai pavojingų būklių – anafilaksijos. Anafilaksinės reakcijos metu yra pažeidžiamos kelios organų sistemos, per kelias minutes ar valandas po alergeno patekimo į organizmą gali pasireikšti akių, burnos gleivinės, liežuvio, gerklės ar veido tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, vėmimas, arterinio kraujo spaudimo kritimas, bendras silpnumas ar sąmonės netekimas. Literatūros duomenimis, sunkios, ūmios sisteminės alerginės reakcijos esant įsijautrinimui braškėms pasireiškia retai.

Pirmos pagalbos vaistas įvykus anafilaksinei reakcijai yra adrenalinas. Simptomai gali atsirasti nuo kelių minučių iki 2 valandų po maisto produkto suvartojimo – tai vadinamosios greito tipo reakcijos. Jei tai ne IgE medijuota reakcija, simptomai gali atsirasti nuo 4 iki 28 valandų po maisto produkto suvartojimo – tai lėto tipo reakcijos. Yra duomenų, kad maisto alergija dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems, tačiau tai, kaip simptomai pasireiškia, nuo amžiaus nepriklauso.

Kokie yra galimi rizikos faktoriai, kad ta alergija gali išsivystyti?

Rizikos faktorius maisto alergijos išsivystymui yra vyriška lytis, ypač vaikų amžiuje, ir tokia alergija yra dažniau nustatoma aukštesnės socioekonominės padėties žmonėms. Alergija braškėms taip pat gali būti dažnesnė, jei šeimoje yra polinkis sirgti kitomis alerginėmis ligomis, kaip astma, egzema ir pan. Braškės yra priskiriamos Rosaceae šeimai, tad alergiją braškėms gali turėti tie žmonės, kuriems jau yra nustatyta alergija kitiems šios šeimos vaisiams: kriaušėms, persikams, vyšnioms, obuoliams, avietėms. Taip pat, jei yra nustatytas alerginis rinitas su įsijautrinimu beržinių medžių alergenams, galima kryžminė reakcija su braškėmis, kurios metu braškės baltymai dėl jų molekulinės struktūros panašumo yra klaidingai atpažįstami kaip beržinių medžių alergenų komponentai.

Kaip atskirti tikrąją alergiją braškėms nuo jų netoleravimo?

Tikroji maisto alergija pasireiškia įvairiais simptomais: nuo bėrimo odoje, bronchų spazmo iki anafilaksinio šoko. Tai reiškia, kad tikroji alergija tam tikrais atvejais gali būti pavojinga gyvybei. Egzistuoja ir ne alerginės kilmės netoleravimas braškėms dėl jose esančio didelio kiekio histamino arba fermentų trūkumo, padidėjusio žarnyno gleivinės pralaidumo ir uždegimo. Histaminas – žmogaus organizme natūraliai gaminama medžiaga, kurios perteklius gali sukelti labai panašius simptomus, kaip ir maisto alergijos metu, nors netoleruojant kažkurio produkto simptomai dažnai yra nespecifiniai (vyrauja virškinimo sistemos negalavimai, nuovargis ir pan.) ir gyvybei pavojaus nekelia. Todėl labai svarbus ištyrimas įtariant alergiją braškėms.

Ką daryti, jei braškėms alergiškas žmogus netyčia užvalgo braškių?

Stebėti simptomus, jų progresavimą ir pavojingumą gyvybei ir pagal tai spręsti, ar reikalinga skubi medicininė pagalba. Jei simptomai progresuoja, pažeidžiamos kelios organų sistemos, nedelsiant kreipkitės pagalbos. Dažnai suvalgius braškę simptomai gali būti tik vietiniai, labiau išreikšti burnoje, lengvi ir neprogresuoti, todėl praeina pašalinus veiksnį – t. y. išspjovus braškę. Antihistamininiai vaistai gali padėti sumažinti burnos alergijos sindromo sukeliamus simptomus, kitas lengvesnes alergines reakcijas. Kreiptis į gydytoją patartina ir tada, kai pradedate jausti alergijos simptomus suvalgę ar po kontakto su tam tikru maistu, jei prieš tai alergija braškėms diagnozuota nebuvo. Tikslinga gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija, kurios metu būtų atlikti tyrimai šiai alergijai nustatyti ir gydytojas jums paskirtų tinkamą gydymą bei paaiškintų, kaip sumažinti sukeliamus simptomus.

Ar termiškai apdorotos uogos gali būti saugios vartoti? Ar jei jau esi alergiškas, tai derėtų atsisakyti ir uogienių, džemų, kompotų ir kitų produktų, pagamintų iš braškių?

Pagal tai, kokie simptomai pasireiškia esant alergijai braškėms, galima spręsti ir apie produktų, pagamintų iš braškių, vartojimą ir saugumą. Jei simptomai lengvi, tikimybė, kad termiškai apdoroti produktai su braškėmis sukels alerginius simptomus, yra minimali, tačiau kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Bendra rekomendacija, esant nustatytai alergijai braškėms, yra vengti ir visų produktų, turinčių sudėtyje šios uogos, įskaitant ir kosmetikos priemones su braškių aromatu.

Nuo kokio amžiaus galima pradėti duoti valgyti braškes vaikui?

Nėra bendro nutarimo, nuo kokio amžiaus galima pradėti vaikui duoti valgyti braškes, visada svarbu atsižvelgti į produkto kiekį, gretutines alergines ligas. Esant net menkiausiam įtarimui dėl galimos alergijos braškėms prieš tai pasitarti su gydytoju.

Ar yra įmanoma, kad laikui bėgant alergija braškėms išnyktų?

Panašiai kaip ir esant kitoms maisto alergijoms, braškėms alergiški vaikai gali išaugti šią alergiją, tačiau jei alergija braškėms nustatoma vyresniame amžiuje, ji turbūt liks visam gyvenimui.

Parengė Liveta Burkšaitė