4 maisto ruošimo žiemai taisyklės

„Roges ruošk vasarą“ – puikiai į sąmonę įstrigęs posakis, pritaikomas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kai kalba pasisuka apie maisto ruošą, ši taisyklė – ne išimtis. Bene labiausiai ji tinka konservavimui: nors vasaros gėrybėmis smagu mėgautis šiltuoju metų laiku, jų atsargos puikiai praverčia ir žiemą.

Tad kokios atsargų gaminimo tendencijos šiuo metu yra populiariausios? O galbūt tautiečiai konservavimą jau laiko atgyvena ir spėjo atrasti naujus gėrybių ruošimo būdus?

Taisyklė nr. 1: „Mažiau cukraus!“ – ne tik madinga, bet ir sveika

Braškės, mėlynės, vyšnios ar avietės – tai tik maža dalis uogų, kurias taip gardu valgyti šviežias, bet ne ką mažiau jų skonio ilgimės ir žiemą. Nuo neatmenamų laikų yra ruošiamos pačios įvairiausios uogienės, šaltuoju metų laiku puikiai paskaninančios blynus, košes ar kepamus pyragus.

Deja, nuo seno įprasta, kad su uogomis į uogienes pilama ir nemažai cukraus. Jis suteikia kur kas daugiau saldumo, padeda išryškinti spalvą, tačiau perlenkti lazdos nederėtų – pirmuoju smuiku uogienėje turi griežti uogos.

Anot prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, per didelis cukraus kiekis uogienės ne tik nepaskanins, bet dar blogiau – gali ją sugadinti: „Padauginus cukraus, virimo metu pastarasis gali karamelizuotis, o uogos bus tarsi cukraus apvalkale. Pastaruoju metu vyrauja tendencija, kuomet uogienės verdamos naudojant kuo mažiau cukraus – dedant jo tik tiek, kad išvirtos uogos nesugestų“.

Maisto ekspertė prasitaria ir apie alternatyvas tiems, kurie pridėtinio cukraus uogienėse apskritai nori išvengti. Anot jos, kaip pakaitalas gali puikiai pasitarnauti medus arba sultys be saldiklių.

Taisyklė nr. 2: „Tiek, kiek reikia“ arba sudie atsargos penkeriems metams

Sutikite – visi esate matę rūsius, kurių lentynos nukrautos konservuotomis gėrybėmis, kurių užtektų, rodos, iki gyvenimo galo. Vis dėlto perlenkti lazdos nederėtų.

V.Juodkazienės teigimu, naujosios kartos šeimininkės į močiutėms būdingą praktiką – pasiruošti daugiau atsargų, nei suvalgome – žiūri su šypsena ir palaipsniui taiko savo taisykles. Tai yra, gėrybių ruošia tiek, kiek ketina suvalgyti, stengiasi išbandyti daugiau skirtingų receptūrų, o ne prikaupti kuo didesnius kiekius.

Tai, anot prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, atsispindi ir pakitusiuose konservavimui skirtų stiklainių ir indelių pardavimuose. „Matome, jog pastaruoju metu gyventojai linkę pirkti mažesnės talpos – nuo 0,25 l iki 1,5 l – stiklainius, o didieji, pavyzdžiui 3 l, stiklainiai pamažu praranda populiarumą“, – pastebi B.Čaikauskaitė.

Taisyklė nr. 3: „Ne verdame, o šaldome“ – kas iš to?

Šaldymas – nepamainoma alternatyva konservavimui. Šis maisto išsaugojimo būdas parankus tuo, jog taupo laiką, be to, anot V.Juodkazienės, užšaldžius norimas gėrybes, maksimaliai išsaugomi jose esantys vitaminai, mineralai ir kitos maistingosios medžiagos.

„Jei norite ne tik skanaus, bet ir sveiko pasirinkimo žiemą, natūraliausias būdas tai padaryti yra paprasčiausias šaldymas. Šaldyti galite tiek uogas – pamėginkite mėlynes, vyšnias, braškes, avietes, šilauoges, serbentus ar kitas – tiek daržoves ir žoleles bei jų mišinius. Tai taps puikiu atradimu verdant sriubas ar gaminant troškinius“, – sufleruoja V.Juodkazienė.

Pašnekovės teigimu, šiam maisto apdorojimo būdui išsaugoti geriausiai tinka specialiai šaldyti skirti sandarūs indeliai ar maišeliai. Taip pat IKI maisto ekspertė primena, jog prieš užšaldant tiek uogas, tiek žoleles su daržovėmis reikia gerai nuplauti ir kruopščiai nusausinti.

Taisyklė nr. 4: „Žalia šviesa naujovėms“ arba ką dar galime išmėginti?

Tiesa, ne visos daržovės ir vaisiai yra tinkami šaldyti – vandeningi produktai, pavyzdžiui, pomidorai atšildžius bus pernelyg permirkę. Užtat dar vienas būdas – džiovinimas – yra kur kas palankesnis didžiumai vaisių, uogų, daržovių ir grybų.

Kaip teigia maisto ekspertė V.Juodkazienė, šis būdas yra patikrintas laiko, be to – palankus sveikatai. Džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja iki ribos, kai mikroorganizmai negali augti, todėl džiovinti produktai ilgai negenda, juose išlieka vitaminai ir mineralai.

„Kaip įprasta manyti, džiovinti galima ne tik obuolius ir grybus. Džiovinti puikiai tinka ir morkos, paprikos, moliūgai, visa galybė vaisių“, – tikina V.Juodkazienė, pridurdama, jog pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, vis labiau populiarėja išskirtinis džiovinimo būdas – liofilizavimas.

„Liofilizacijos proceso metu pasirinkti uogos ir vaisiai yra džiovinami vakuume itin dideliame šaltyje (iki -80 °C). Tai – vienas perspektyviausių, šiuolaikinių konservavimo būdų, kurio metu vertingosios ingredientų struktūrinės ir biologinės savybės bei jų aktyvumas yra visiškai išsaugomi. Po šio proceso maisto produktai būna traškiai purios tekstūros, puikiai tinkami valgyti tiek vieni, tiek gardinti maistą.

Šią džiovinimo šaltyje technologiją galima taikyti visiems produktams, turintiems vandens. Tiesa, namų sąlygomis to padaryti kol kas nėra galimybių, tačiau jau liofilizuotų produktų galima įsigyti parduotuvėse. Taip pat, pavyzdžiui, liofilizuotomis uogomis ir vaisiais yra skaninami įvairūs desertai, tortai“, – naujausias tendencijas komentuoja V.Juodkazienė.