5 dalykai, kurie kenkia Jūsų širdžiai

širdies ligos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje mirs apie ketvirtadalį milijardo žmonių. Nors koronaviruso pandemija ir galima antroji jos banga vis dar išlieka prioritetine sveikatos sektoriaus tema, pacientai raginami didesnį dėmesį skirti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir gydymui bei atkreipti dėmesį į dažniausiai daromas klaidas gydymo ar prevencijos metu.

PSO ir medikai išskiria 5 dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias daro sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ir priklausantys rizikos grupei:

Nesirūpina visapusiška sveika gyvensena. Stipriai apriboti ar atsisakyti kaloringų maisto produktų ir žalingų įpročių būtina, tačiau to gali nepakakti. Gydytojai rekomenduoja visapusiškai pasirūpinti savo sveikata.

Pirmiausia reikėtų reguliariai mankštintis ir jokiu būdu nenualinti organizmo. Taip pat svarbu kontroliuoti kūno svorį, cukraus kiekį, kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Jei to padaryti nepavyksta pakeitus gyvenimo būdą, gydytojas gali išrašyti antihipertenzinių ar cholesteroliui mažinti skirtų vaistų (statinų).

Privalu reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti paskirtus tyrimus. Taip pat vertėtų vengti streso, pasirūpinti kokybišku poilsiu ir miegu.

Nevartoja paskirtų vaistų. Gydytojai ne kartą atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad pacientai neretai patys, be specialisto pritarimo, nustoja gerti vaistus ar nesilaiko jų gėrimo tvarkos. Taip nutinka dėl to, kad žmonės išsigąsta ilgalaikio vartojimo, galimų šalutinių poveikių, pasitiki klaidinga informacija internete ar tiesiog nusprendžia, jog jaučiasi geriau ir vaistai jiems nėra būtini.

Pacientai turėtų atsiminti, kad, nutraukus vartoti paskirtus vaistus, tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti infarktą ar insultą padidėja ir gydytojas be priežasties jų neskiria.

Per mažai domisi savo sveikata. Natūralu, kad ligos stebėsena ir vizitai pas gydytoją nėra pati maloniausia veikla. Tačiau kiekvienas pacientas turėtų kiek įmanoma labiau įsitraukti į gydymą: užduoti prižiūrinčiam specialistui visus rūpimus klausimus, atvirai, nieko nenuslėpdamas, kalbėti apie savo savijautą, nenumoti ranka į bet kokius, net ir retai pasitaikančius, skausmus ar diskomfortą krūtinėje.

Numoja ranka į prevenciją. Jei žmogus dar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis, jo kūno svoris ir cholesterolio kiekis atitinka normą, dar nereiškia, kad nereikėtų skirti dėmesio prevencijai.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija skirta 40–54 metų vyrams ir 50–64 metų moterims, tačiau savanoriškai atlikti kraujo tyrimus ir stebėti cholesterolio kiekį patariama ir jaunesniems. Statinai ar kiti vaistai skiriami ir prevenciniais tikslais. Tokiu atveju reikėtų laikytis ir kitų gydytojo rekomendacijų bei rūpintis sveikata taip, kaip nurodo specialistas.

Užsiima savigyda. Internete gausu patarimų, kaip be gydytojo pagalbos sumažinti cholesterolio kiekį ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šie sveiką gyvenseną apimantys patarimai turėtų ne pabloginti sveikatą, o atvirkščiai – gali padėti sumažinti susirgimo riziką. Tačiau pavojus kyla tada, kai savigyda užsiima žmogus, kuriam būtina gydytojo priežiūra parenkant tinkamą mitybą, fizinį krūvį ar gydymą.