Kuriame santykių etape esate?

Nesutapo charakteriai, mylimasis ar mylimoji labai pasikeitė, požiūriai į gyvenimą išsiskyrė – tai bene dažniausios priežastys, kuriomis poros aiškina nutrūkusius santykius. Tačiau psichoterapeutė, porų konsultantė, rašytoja Aurima Dilienė sako, kad tai – greičiau pretekstai nei priežastys. Suprantant santykių raidą, galima tinkamai ir laiku spręsti susidariusias problemas ir išvengti skyrybų. A.Dilienė išskiria kelis santykių etapus.

– Kokie etapai būna santykiuose?

– Santykiai, kaip ir viskas šiame pasaulyje, turi savus vystymosi dėsnius. Tik užsimezgę jie labai primena alkio jausmą – mes trokštame būti su savo išrinktuoju (-ąja) kuo daugiau drauge, laukiame susitikimų, žinučių. Tarsi visuomet esame išalkę to žmogaus, santykių su juo.

Logiška, kad kitas etapas panašus į sotumo jausmą. Per tam tikrą laiką mes pasisotiname, yra netgi pastebėta, kad tas pirmasis, įsimylėjimo arba, kitaip sakant, reklaminio filmuko etapas trunka ilgiausiai pusantrų metų. Taigi gal kiek anksčiau gali ateiti ir minėtasis sotumo jausmas. Tuo metu jau galime ilgiau pabūti be trokštamo asmens, mums gerai kartu, bet visai neblogai ir pabūti atskirai.

pažintys senjoramsIr štai santykiai vystosi toliau. Paprastai per tą laiką jau galima ir susituokti, ir vaiko susilaukti, o kartais ir dviejų, kai užklumpa trečiasis – persivalgymui prilygstantis santykių vystymosi etapas. Čia jau visai nelinksma: mūsų susižavėjimo, tiksliau – jau buvusio susižavėjimo, objektas pasirodo per garsiai kvėpuoja naktį, viską deda, kur papuola, nieko neįmanoma rasti, to, ką jam/jai sakai, nesupranta arba supranta kažkaip keistai, savaip. Na, žodžiu, atrodo kad žmogus pasikeitė, tapo svetimas, atgrasus, netgi bjaurus.

Kaip su tokiu toliau gyventi? Tai štai jums ir skyrybų priežastis – nesutapo charakteriai. Įdomiausia yra tai, kad tai santykių vystymosi etapas, kurio metu du žmonės pirmą kartą pamato, kad šalia esantis žmogus nėra jo kopija, o yra visai kita, atskira asmenybė su skirtingu požiūriu, skoniu, įpročiais.

– Ar tai reiškia, kad santykių pradžioje mes meluojam vienas kitam?

– Tiesiog per tą laiką, būdami kartu pradedame būti jau nebe parodomąja versija vienas kitam, o tikraisiais savimi, nes taip lengviau, nereikia būti geresniu, kad patiktume, nesinori derintis, norisi būti priimtam toks koks esi, tikras, gal nelabai tobulas ar gražus.

Čia ir kyla visos problemos – mes nenorime priimti kito žmogaus netobulo. Ne tokio kaip aš. Žinoma, neretai problema būna ta, kad mes ir paties savęs nemokame, nenorim priimti netobulo ir negražaus, reikalaujame iš savęs daug daugiau nei pajėgiame ir tokiu būdu šalia esančiam reikalavimus keliame dar aukštesnius. Štai čia ir slypi skyrybų priežastys – šiame, trečiame, santykių vystymosi etape.

Dažniausiai jį praeina tos poros, kurios jau turi nemažai įsipareigojimų – vaikų, kreditų. Kai jie pagalvoja, jog skyrybos būtų sudėtingesnis procesas, nei toliau gyventi kartu. Tuomet atsiranda šansas santykiams vystytis toliau – tai yra pereiti į ketvirtą – kantrybės etapą, kuriame ir vyksta mokymasis leisti kitam (ir sau) būti savimi, neremontuoti vienam kito, nekeisti, nereikalauti būti kitokiu. Tiesiog priimti ir gyventi ne su Aš Nr. 2, bet su kita asmenybe.

Ir tik penktajame – įsipareigojimų vykdymo – etape jau gimsta meilė, kurią dar reikia puoselėti ir auginti.

– Santykių pabaiga ar krizė? Kaip atskirti?

– Kaip jau pasakojau, santykiai vystosi, taigi apie santykių pabaigą neverta ir kalbėti – ją sukuriame patys, juos tiesiog nutraukiame. Taigi, manykime, kad nesklandumai, nemalonumai, tai, kad mums nepatinka santykiuose, tėra krizės. Galime vadinti taip, jeigu norime, galime tiesiog suprasti, kad santykiai kaip gyvas organizmas – kinta, auga, vystosi, keičiasi.

Vienintelis, mano nuomone, svarbus pretekstas nutraukti santykius – fizinis ir psichologinis smurtas. Čia jau nėra vietos vystymuisi, čia jau reikia gelbėti garbę, orumą, gyvybę. Be kompromisų. Bet, deja, smurtinių santykių vis dar nemažai, jie palaikomi, toleruojami abiejų pusių, ir pagalbos kreipiamasi jau ganėtinai vėlai.

– Naujausioje savo knygoje „Privati praktika“, kuri yra paremta tikrų pacientų tikrais išgyvenimais, žingsnis po žingsnio nurodote, kaip elgtis, kai santykiai šeimoje ima blogėti. Pateikiate netgi praktines užduotis. Taip išeina, kad santuoka, kaip ir bet kuris kitas darbas, – reikia dėti pastangas ir kartais labai dideles, kad ji išliktų. Kai kas pasakytų, o kur tada meilė, jausmai, romantika…?

pažintys 60+– Meilė, jausmai ir romantika labai aktyviai dalyvauja santuokoje. Na, pavyzdžiui, ėjimas į pasimatymus su sutuoktiniu, nesvarbu po kelerių santuokos metų – argi tai ne romantika ir ne jausmai? O kur kalbėjimas kito meilės kalba – argi tai ne meilė?

Tačiau niekas tikriausiai nepaneigs, kad gera santuoka, laiminga šeima be pastangų nesusikuria. Mes skirtingi žmonės, todėl nuolat tenka kažką derinti, kažko bendro ieškoti, o kur dar nauji šeimos nariai – vaikai? Jų interesai taip pat skirtingi, tai dar kitos asmenybės su savo poreikiais, kuriuos patenkinti jau – tėvystės iššūkiai. Na, kur jūs čia matote viskas savaime? Manau, tai iš tiesų primena ir mokymąsi, ir darbą, ir atostogas vienu metu.

– Pasidalinkite savo asmeniniu darnių santykių receptu.

– Mano istorija gana spalvinga. Visus jau aprašytus etapus su vyru praėjome ir juose pabuvome kažkiek laiko, patirdami daug emocijų ir įgydami vertingos patirties. Dabar esame jau šeštame, draugystės etape, kai galime tikrai laikyti vienas kitą ne tik gyvenimo partneriu, bet ir patikimu draugu.

Ir taip, mes jau žinome, kad meilė ateina ne tada, kai įsimylime, o tik tuomet, kai leidžiame vienas kitam būti kitokiu – savimi. Dar keli labai svarbūs, būtini santykiuose dalykai: pagarba, laisvė ir ištikimybė. Gerbti vienas kitą ir jaustis laisvu – nekontroliuoti, neremontuoti, neteisti. Likti ištikimu visur – idėjose, sumanymuose, tiksluose, meilėje.

– Pastaruoju metu Lietuvos žvaigždžių padangėje vyksta daug skyrybų. Vieni deklaruoja, kad po skyrybų jaučiasi kur kas geriau, kad ir vaikams skyrybos išėjo į naudą, kad palaiko draugiškus santykius su buvusia antrąja puse. Kiti gi, priešingai, viešai vienas kitą įžeidinėja, aptarinėja vidinius šeimos reikalus. Kaip tai veikia visuomenę: ar žymių, mėgstamų, autoritetingų žmonių skyrybos neatrodo kaip sektinas pavyzdys?

– Reikia pripažinti, kad viešoje erdvėje nuolat pasirodo žinutės apie žvaigždžių – žinomų TV ar šou/verslo pasaulyje porų skyrybas ir ne tik paskutiniu metu, tai vyksta jau daug metų, keičiasi tik žmonės.

Viena iš priežasčių – medija, skelbdama šias naujienas, pritraukia daugiau auditorijos – žmonės mėgsta nelaimes. Vis tas lietuviškas „kaip gražiai kaimyno namas dega“. Iš kitos pusės žiūrint, tai iš tiesų pradeda atrodyti kaip tam tikra norma, gal net savotiška mada, kuria galima sekti. Kam čia tas šeimos problemas spręsti – paprasčiau išsiskirti ir ieškotis naujo, geresnio partnerio. Na, jeigu nepasiseks – tai ir trečio. Kaip žinome, tokių pavyzdžių tikrai yra.

Bet kodėl nėra nė vienos poros iš tų žinomų žmonių – ekrane gražių, ambicingų, drąsių, kurie būtų kreipęsi pagalbos į šeimos konsultantus, mediatorius? Kurie dirbo ne mėnesį ar du, o pusmetį, metus ar daugiau ir galiausiai išsprendė savo krizes, išgelbėjo santuoką ir apie tai viešai prisipažino, pasipasakojo, pasigyrė.

Kur ta drąsa? Juk lėšų konsultacijoms tokios poros tikrai turi. Kodėl nesikreipia? Bijo? Nenori? Nesubrendę, nepasiruošę darbui su savimi? Ko gero, taip. „Kai mokinys pasiruošęs, ateina mokytojas“, – sako išminčiai.