,

Išbandykite savanorystę!

Išėjus į pensiją, daugumą senjorų apima tuštumos jausmas, o kai kuriuos aplanko net depresija. Juk kasdienis darbas leidžia mums jaustis naudingiems ir reikalingiems. Tačiau neleiskite gyvenimo tempui sulėtėti, jūs vis dar galite susikurti naudingą ir prasmingą gyvenimą. Išbandykite savanorystę!

Daugelis galvoja, kad savanorystė naudinga tik tiems, kam ji teikiama, tačiau iš tiesų tyrimai rodo, kad savanorystė teikia psichinę ir fizinę naudą ir tiems, kurie padeda. Tiesa ta, kad savanorystė gali padėti išvengti depresijos, susirasti draugų, įgyti naujų įgūdžių, o tikslo turėjimas suteikia naujų jėgų ir įkvepia gyvenimo prasmės.

Kodėl savanorystė ypač naudinga senjorams:

● savanoriavimas padeda išvengti vyresnių žmonių izoliacijos ir depresijos. Užsiimant šia veikla užmezgami nauji ryšiai su žmonėmis ir bendruomenėmis, įgyjama naujų įgūdžių, o tikslo ir reikalingumo jausmas suteikia gyvenimui prasmės.

V.Mickuviene po talkos Lazdynėliuose, Poeto tėviškėje

● Savanoriaujant ne tik praplečiamas akiratis ir sustiprinami socialiniai ryšiai. Tai taip pat padeda pakeisti žmonių požiūrį į vyresnius žmones, nes savanoriaudami senjorai parodo, kad neatsisako įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Panaudodami įvairialypę patirtį, talentus ir įgūdžius, senjorai demonstruoja, kad jie yra aktyvūs, įsitraukę ir būtini sveikos visuomenės nariai. Pagyvenę žmonės turi puikią galimybę dirbti kartu su jaunimu ir rodyti pavyzdį jaunesnėms kartoms, padėti jaunimui bei patys mokytis iš jų. Tai puikiai užpildo kartų atotrūkį.
● Tai naudinga psichinei sveikatai ir gali padėti išvengti Alzheimerio ligos. Nacionalinis senėjimo institutas praneša, kad produktyvi ir prasminga socialinė veikla, tokia kaip savanorystė, gali sumažinti senjorų sveikatos problemas. Psichinė stimuliacija gali padėti išvengti demencijos, suteikti ilgaamžiškumą.

Įkvepiančios savanorių istorijos

Loreta Feitušienė – Savanoriauja Caritas, Sidabrinėje linijoje ir prisideda prie savanorystės bažnyčioje.

Negalią nuo jaunystės turinti moteris sako, kad gyvenimas jai pametėjo ne vieną iššūkį. Dar ne taip senai Loreta įveikė onkologinę ligą, tačiau tai tik dar labiau įkvėpė džiaugtis gyvenimu. Sunkiai sirgdama, moteris nuolat juto pagalbą iš kitų, todėl savanorystė jai pasirodė pats geriausias būdas atsilyginti kitiems. Anot jos, prisidėdama prie visuomenės gerovės ir pati gavo begalę naudos. „Juokiuosi, kad savo onkologinę ligą iškalbėjau, nes tuo metu jau dirbau Sidabrinėje linijoje. Kalbėdama su senjorais, pasisėmiau ne tik jų gyvenimo išminties, bet ir išklausiau įvairias istorijas, kaip jie tvarkėsi ištikus įvairioms bėdoms. Tai man labai padėjo, psichologiškai gerokai palengvėjo ir laikui einant sustiprėjau“, – pasakoja savanorė. Paklausta, ko labiausiai žmonėms reikia iš savanorių, Loreta atsako – išsikalbėjimo prie arbatos puodelio, juk žmogui reikia žmogaus.

Vida Mickuvienė – savanoriauja įvairiose draugijose

V.Mickuviene ir Prezidentė D.Grybauskaitė Draugijos kvietimu prie paminklo Poetui Marijampolėje

Vida sako, kad jos prigimtinis gyvenimo būdas toks, kad net ir augindama tris vaikus ir dirbdama tiesioginį darbą, ieškojo sau papildomos veiklos. „Visada buvau aktyvi ir visuomeniška, tame radau prasmę. Dabar, kai jau esu senjorė, galima sakyti, kad visa mano veikla savanoriška“, – pasakoja moteris.

Pati pirmoji savanorystės patirtis buvo prieš 15 metų, kuomet įsikūrė Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetas, kuriame moteris pradėjo neatlygintinai dirbti. Vėliau, 2008 m., Marijampolėje įsikūrus Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyriui, Vida įsijungė į šios katalikiškos organizacijos veiklą. „Mūsų siekis – ne tik pagalba silpnesniems ir vargstantiems, bet ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio, kaip dvasinio lyderio, veiklos sklaida Lietuvoje“, – pasakoja savanorė.

Tačiau šių veiklų aktyviai moteriai negana, 2010 m. kartu su kitais nariais įkūrė Kristijono Donelaičio draugiją. „Visi dirbame neatlygintinai, kad K. Donelaičio ir Mažosios Lietuvos veikėjų reikšmė nebūtų užmiršta. Važinėjame į Karaliaučiaus kraštą ir lankome tas vietas, kur K. Donelaitis gyveno ir dirbo. Prižiūrime paminklines vietas, sodiname gėles“, – apie savanorišką veiklą pasakoja Vida.

Paklausta, kodėl savanoriauja, optimistiška senjorė atsako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji ir kiti nariai šiose draugijose neatlygintinai dirba, yra noras gauti naudos ne tik sau, bet ir suteikti kitam. „Jeigu tu sėdėsi ir dejuosi, kad esi vienas ir niekam nereikalingas, tai laimingas nebūsi. Reikia apsidairyti aplinkui, pamatyti kitus žmones šalia ir pagalvoti – o gal jiems reikia pagalbos? Galbūt dar gali būti naudingas padėdamas kitam, tai ir yra gyvenimo prasmė. Padarai gerą darbą ir širdyje pasidaro gera“, – savanorystės naudą atskleidžia Vida.

Kuo daugiau savanoriaujate, tuo daugiau naudos turėsite, tačiau jei esate užimtas, nebūtina prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų. Užtenka vos kelių valandų per savaitę, kad prisidėtumėte prie kito gerovės. Net ir maži darbai gali būti ta pagalba, kuri pakeis pavienių žmonių, gyvūnų ar bendruomenių gyvenimą. Be to, buvimas naudingu teikia išties didžiulį malonumą, o tai ugdo ir pasitikėjimą savimi!

Iveta Leščinskaitė

Taip pat skaitykite: