Po Zarasų kraštą

Zaraso ežeras. ,,Pamatyk Lietuvoje” nuotr.

Zarasų miesto svečiai patenka į kalvų, ežerų ir miškų apsuptyje įsikūrusį rojų, dar nuo seno žinomą kaip Lietuvos Šveicarija. Senosios sėlių genties kultūros atminimą atspindi skambūs vietovių pavadinimai. Zarasų miesto vardas yra senas baltiškas vietovardis (sėliškai ezeras – „ežeras“, o Zaraso ežeras vadinosi Ezarasas), vienas ryškiausių išnykusios baltų genties sėlių kalbos paminklų.

Zarasų rajonas yra ne tik vienas iš daugiausiai ežerų turinčių rajonų Lietuvoje (yra daugiau kaip 300 ežerų), bet ir puikuojasi vienais didžiausių šalies ežerų – Drūkšiais, Luodžiu bei ilgiausią kranto liniją šalyje turinčiais Sartais, vaizdingosiomis Antalieptės mariomis.

Kaimo turizmas – viena populiariausių veiklų kaimiškajame Zarasų rajone. Apie 50 šios paslaugos teikėjų siūlo poilsį prie gražiausių vandens telkinių, saugomose teritorijose, įspūdingame Aukštaitijos kraštovaizdyje.

Kraštas lankytojus žavi ne tik savo vandenimis, bet ir vaizdinga bei unikalia gamta. Stelmužės ąžuolas yra seniausias ir storiausias medis Lietuvoje ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Apipintas legendomis, gausiai lankomas vietinių ir užsienio svečių. Susižavėję ąžuolo galia, mažai žmogaus paliesta gamta galite grožėtis keliaudami po visą rajoną išsibarsčiusiais pažintiniais maršrutais vandeniu ir sausuma.

Intriguojanti Zarasų krašto turizmo naujiena 2020

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes. Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis.

Jie Jums padės pažinti Šventosios aukštupio gamtinį ir kultūrinį paveldą, pažers įdomių faktų apie Antalieptės HE ir marių atsiradimo istoriją, atskleis marių salų ir biologinės įvairovės paslaptis, papasakos apie „dingusius ežerus“, senųjų kaimų likimą. 10,5 km trasoje paženklinti medžių kamienai padės lengviau orientuotis.

Trasos pradžioje esančioje apžvalgos platformoje galėsite pasigrožėti marių kraštovaizdžiu. Na, o Blėkiškių kaime, Jūsų lauks išskirtinė atrakcija – savarankiškas persikėlimas pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą.

Į Zarasus derinant darbą ir poilsį

Zarasų kraštas pritraukia vis daug svečių, kurie nori ne tik ilsėtis, bet ir čia dirbti. Vienintelė Lietuvoje ežerų ir gamtos apsuptyje įsikūrusi moderni bendrystės erdvė Zarasai HUB antrus metus pritraukia vis daugiau nuotolinio darbo entuziastų iš įvairių Lietuvos ir užsienio įmonių. Čia atvykusieji dirba šiuolaikiškai įrengtose erdvėse, o laisvu laiku gali mėgautis visais Zarasų krašto teikiamais malonumais.

Zarasai HUB bendrystės erdvė išsiskiria ne tik lanksčios ir inspiruojančios darbo erdvės ir gamtos derme, tačiau ir patogia, minučių atstumu, išvystyta infrastruktūra. Pėsčiomis pasiekiamos kavinės, apgyvendinimo įstaigos, parkas, gražiausi Zarasų krašto lankytini objektai, apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė.

Atraskite Ežerų kraštą žaisdami

Šią vasarą pasinerkite į vieną gražiausių Lietuvos regionų – Aukštaitiją. Čia tyvuliuoja net 1002 ežerai, nepailsdami čiurlena upeliai, o jiems savo ošimu pritaria šimtamečiai miškai. Kelionė po šį legendomis apipintą kraštą patiks ir ištroškusiems nuotykių, ir pasiilgusiems vaizdingų panoramų, ir besidomintiems istorija, ir norintiems turiningai praleisti laiką su šeima ar pailsėti nuo skubančio miesto šurmulio.

Aukštaitijos (Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Utenos ir Zarasų) rajonų turizmo informacijos centrai pristato bendrą projektą – kelionių žaidimą „Pasinerk į Ežerų kraštą!” (www.1002ezerai.lt).

Žaidimo lankytinos vietos Zarasų rajone:

Zarasų apžvalgos ratas. Nuo unikalaus Lietuvoje statinio virš Zaraso ežero atsiveria įspūdinga ežero panorama. Apžvalgos rato aukštis siekia 17 metrų, skersmuo – 34 metrus. Nuo apžvalgos rato galima nusileisti iki ežero pakrantės. Pakrantę juosiančiu 1,5 km ilgio pasivaikščiojimo taku, pakeliui grožėdamiesi skulptūromis, pasieksite Didžiąją salą.

Didžioji sala, užimanti net 44 hektarus, yra viena didžiausių Lietuvos salų. Tai išskirtinių renginių ir festivalių rengimo vieta, patraukli aktyvaus poilsio mėgėjams. Joje sutvarkyta poilsio infrastruktūra ir įrengta ilgiausia Baltijos valstybėse vandenlenčių trasa bei batutų parkas.

Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje organizuojamos dailės ir fotografijos parodos, plenerai, simpoziumai, leidžiami informaciniai leidiniai, meno albumai. Čia rengiami klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai, kūrybos vakarai, rodomi kino filmai, spektakliai. Ypač populiarios Dusetų krašto dailininkų parodos.

Tiltiškių malūnas. ,,Pamatyk Lietuvoje” nuotr.

Tiltiškių vandens malūnas – muziejus. Kadaise Tiltiškių vandens malūne srauni Šventoji suko girnas, malė miltus, pjovė lentas. Čia įsižiebė ir pirmoji elektros lemputė Zarasų krašte, tai buvo malūnas, gaminęs elektros energiją. Nenuostabu, kad čia anksčiau veikė energetikos muziejus. Šiandien į šį gražų vandens malūną vertėtų užsukti ir dėl čia įsikūrusio radijų muziejaus. Didžiąją muziejaus dalį užima daugiau nei 300 senoviškų radijo aparatų kolekcija. Malūne organizuojamos ekskursijos, organizuojami kultūros renginiai, susitikimai, diskotekos ir vietos produktų degustacijos.

Salako bažnyčia. ,,Pamatyk Lietuvoje” nuotr.

Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra 72 m., aukščiausia akmeninė bažnyčia Lietuvoje, turinti neogotikos bruožų. Ji užburia savo didingumu ir masyvumu. Galbūt todėl, kad nėra įprasta, jog didžiulis pilkų tašytų akmenų statinys taip ryškiai išsiskirtų iš vietos kraštovaizdžio. Jos statybai buvo vežami didžiuliai akmenys iš visos Salako parapijos, o žmonės nepagailėjo jėgų jai pastatyti. Šalia tyvuliuoja vienas didžiausių Lietuvos ežerų – Luodis, kurio pakrantę ir kitas Salako įdomybes jungia, pasivaikščioti kviečiantis Salako pažintinis takas.

Stelmužės ąžuolas. ,,Pamatyk Lietuvoje” nuotr.

Stelmužės ąžuolas, bažnyčia ir varpinė. Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra per 1500 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m. skersmens ir 13 m. apimties prie žemės (kamienui apimti reikia apie 13 vidutinio sudėjimo žmonių).

Šalia stovi medinė, be vinių suręsta Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta 1650 m. tuometinio dvaro valdytojo Folkerzambo. Klasicizmo bruožų turinčioje bažnyčioje išsiskiria medinis altorius ir medžio drožyba dekoruota sakykla. Dekore daug augalinių, figūrinių motyvų, reljefų ir apvaliųjų skulptūrų. Vakarinėje šventoriaus dalyje yra darnių proporcijų varpinė, statyta XVII a. viduryje.