SUDIE SEKSUALUMUI? O gal tai – nauja pilnatvė?

Vyresnio amžiaus žmonių intymus gyvenimas net ir šiais moderniais laikais – gerokai gluminanti ir vengtina tema. Prisiminiau televizijos reportažą, matytą prieš kurį laiką, ir negaliu nesišypsoti – kaip visuomet sudomino anonsas, žadėjęs šios temos plėtotę, deja, po kelių žurnalisto klausimų, gatvėje kažkodėl užduotų jauniems žmonėms, vieno kito klasikinio apibendrinimo laidoje nieko rimto ar įdomaus taip ir nebuvo pasakyta. Negi prie šios temos reikės dėti ženklą N-60?.. Ir atmintyje iškyla skaityta mintis – kai prancūzės, to meto salonų liūtės Paulinos Klementinos Fon Metternich paklausė, kokio amžiaus moterys nustoja domėtis seksu, ji atsakė: „Paklauskite kurio nors vyresnio žmogaus, man dar tik 60.“

***

Tai, kad vyresni žmonės tikrai varžosi atvirai kalbėti tokiomis temomis, įsitikinome ir rengdami šį straipsnį. Viena menininkė, tikrai šiuolaikiška moteris, būdama našle, neseniai sukūrusi naują sėkmingą santuoką, pasitarusi su vyru mandagiai atsisakė kalbėti šia tema. Panašiai sureagavo ir dar kelios poros. Kodėl? Nors įprastai kompanijose ar privačiuose pokalbiuose šia tema ir juokaujama, ir pasišaipoma iš savęs, ar koks anekdotas pritaikomas. O štai su p. Pranciška (80+) susėdusios parke ant suolelio pasikalbėjome atvirai ir nuoširdžiai. Į didmiestį ji atvažiavo būdama 65-erių. Čia, miesto centre, ji nusipirko butą, nors vaikai ir siūlė apsigyventi pas juos, ir tuomet, kaip ji sako, prasidėjo jos gražiosios dienos: „Vaikai užauginti, rūpesčių kaip ir neliko, sveikata nesiskundžiau, o labai sunkios dienos jau buvo praeityje. Našle likau 55-erių. Buvau dar kartą ištekėjusi už gerokai vyresnio vyro. Slaugiau, prižiūrėjau, išėjo Anapilin. Gyvendama čia, po kurio laiko susipažinau su įdomiu vyriškiu. Bendravome, susitikdavome, eidavome į koncertus, kiną, pasivaikščioti. Nebuvau pratusi prie vyriško dėmesio, asistavimo, tuo labiau – prie jaudinančių intymių dalykų. Manau, ne viena mano metų moteris, kaip ir aš, prisipažintų, kad nėra savo vyro anais laikais mačiusi nuogo, o jis jos – taip pat. Miegodavau su naktiniais marškiniais, vaikai, galima sakyti, atsirado tamsoje. Dar baisiau būdavo, kai reikėdavo tenkinti išgėrusio vyro užgaidą, o pasipriešinti nebuvo mados. Savo vaikams gėdinčiausi papasakoti, kad tik sulaukusi senatvės patyriau intymaus gyvenimo malonumą.“ Ponios Pranciškos draugas – dabar jau pasiligojęs, prižiūrimas vaikų, ji taip pat gyvena pas dukrą. Atsisveikindama dar pridūrė: „Galvodavau, kad tik filmuose taip gražiai būna, pasirodo… ir gyvenime.“ Kai po kelių dienų sutikau savo pašnekovę einančią su dukra, prasilenkdamos viena kitai tik suokalbiškai nusišypsojom.

***

Man pasisekė – sutikau ir kitą moterį, sutikusią papasakoti savo istoriją. Sofija (70+) – ištekėjusi, su savo vyru susipažino internete, intelektualiame portale. Abu kūrybos žmonės, tuomet gyveno skirtingose šalyse ir, nepaisant garbaus amžiaus, skrisdavo į romantiškus pasimatymus. Planuodavo jie ir ekskursijas, parodų lankymus, o viešbutyje gyvendavo atskiruose kambariuose, nes, kaip pati sakė, abu norėdavo išlaikyti privatumą ir intymumo paslaptį. Draugas buvo vyresnis, bet, anot ponios Sofijos, savo dėmesiu, švelnumu ją pavergęs, o seksualinių problemų nepastebėjusi. Beje, jos draugas prasitarė, kad jų šalyje jo amžiaus vyrams konsultuotis su seksologu yra įprasta. Po kelerių metų tokio bendravimo pora nutarė susituokti. „Esu laiminga“, – pokalbį užbaigė elegantiška ir labai patraukli ponia Sofija. „– O seksą dabar kartais keičia švelnios glamonės, ir tai yra nuostabu.“ Čia taip norėtųsi pacituoti vienuolio Anzelmo Griūno mintį iš jo puikios knygos „Labas, senatve“: „Dauguma žmonių ir senatvėje aistringai ir su džiaugsmu jaučia erotinį potraukį ir seksualumą. Reikėtų atsikratyti minties, kad seksualumas senatvėje numiršta. Gražu stebėti, kaip švelniai vienas su kitu elgiasi kai kurie vyresni sutuoktiniai.“ Labai išmintingos ir jautriai išdėstytos šio autoriaus įžvalgos apie senų žmonių seksualumą. Jo nuomone, erosas ir seksualumas – labai svarbūs gyvenimo džiaugsmo šaltiniai. Seksualumo išstūmimas ir jo įtarinėjimas kai kuriuose bažnytiniuose sluoksniuose, anot autoriaus, daugeliui žmonių atėmė eroso džiaugsmą. Todėl taip svarbu erosą ir seksualumą senatvėje apmąstyti iš naujo.

***

Kaip ir daugelis kitų, temos apie vyresnio amžiaus žmonių intymaus gyvenimo dalykus dabartinėje spaudoje ir kitose medijose liečiamos epizodiškai, paviršutiniškai, dažnai vadovaujantis mitais arba jau įprastais teiginiais apie tai, kad moterys, jei tik nori, gali turėti aktyvų seksualinį gyvenimą iki gilios senatvės, deja, vyrai dažnai medikamentais turi spręsti vis anksčiau ir anksčiau juos užklumpančią impotenciją. Seksologams tradiciškai užduodami tie patys klausimai – kiek kartų, per kiek ir t. t. Mūsų žurnalo redakcija mano, kad savo rubrikoje „N-60“ turėsime apie ką pasikalbėti rimtai, atvirai ir dalykiškai. Prašysime specialistų, kad jie atsakytų į mums rūpimus klausimus, dalysimės patirtimi, nes ir šios gyvenimo dalies senatvėje nurašyti negalima.

Laukiame Jūsų laiškų ir klausimų skyreliui „N-60“.

Ana ŠTROFEL