Senjorai be virškinimo problemų

Profesorius V. Urbonas

Profesorius V. Urbonas

Nors virškinimo problemos gali varginti daugelį, su amžiumi jos įprastai dažnėja. Tai susieta ir su tuo, jog bėgant metams organizme mažėja gerųjų bakterijų, tikina specialistai. „Gerųjų baterijų sumažėjimas gali tapti virškinimo problemų priežastimi. Be to, tai gali peraugti net ir į ligas“, – įspėja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas. Jis atskleidžia, kaip užtikrinti, kad gerųjų bakterijų kiekis nesumažėtų.

„Virškinimo problemos įprastai padažnėja sulaukus 50-60 metų. Dažniausiai pastebimas dirgliosios žarnos sindromas, kai vargina pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Šiuos nemalonius ligos simptomus dažniausiai jaučia vyresnio amžiaus moterys, tačiau sirgti gali ir jaunesni, pavyzdžiui, 30 metų žmonės, – pasakoja V. Urbonas. – Kita, taip pat dažnai pasitaikanti liga, kilusi dėl gerųjų bakterijų stokos, – funkcinė dispersija. Jos signalai – ankstyvas sotumo jausmas, skrandžio skausmas.“

gerosios bakterijosNorint susilpninti šiuos nemalonius simptomus, svarbu, kad organizme būtų pakankamai gerųjų bakterijų. Retas žino, kad bakterijų gyvybingumas, kuris rašomas ant pakuotės, labai skiriasi nuo to, ką iš tikrųjų gauna mūsų organizmas. „Patekusios į organizmą, gerosios bakterijos susiduria su nepalankia aplinka – skrandžio rūgštimi ar tulžies druskomis. Tai yra iššūkis jų gyvybingumui, mat daugelis jų žūsta. Norint, kad žarnyne būtų pakankamas kiekis gerųjų bakterijų, kurios galėtų kovoti su blogosiomis, pravarčiau rinktis Bacillus genties gerąsias bakterijas, dar vadinamas sporabiotikais. Šis pavadinimas kilęs dėl unikalios bakterijų savybės – patekusios į pavojingą terpę jos, pasiverčia spora ir taip gali išgyventi tol, kol patenka į joms tinkamą gyventi aplinką, pavyzdžiui plonąją ar storąją žarną. Pajutusios, kad aplinka yra tinkama daugintis, gerosios bakterijos išsilukštena iš sporos ir ima veikti – kovoti su blogosiomis bakterijomis, virusais ar grybeliais“, – atskleidžia gastroenterologas.

Sporabiotikai turi antimikrobinį ir priešuždegiminį poveikį, gamina vitaminus K, B2, B6, B12, todėl gali padėti esant skrandžio, virškinimo problemoms, kartais net esant glitimo netoleravimui. Sporabiotinės Baccillus bakterijos gamina apie 20 skirtingų virškinimo fermentų, kurie skaido krakmolą, riebalus, baltymus. O komponuojamos su augalų ekstraktais sumažina skrandžio refliukso riziką, pykinimą, pilvo pūtimą, sunkumo jausmą, pabrėžia V. Urbonas.

Svarbu ir gyvenimo būdas

Tačiau ne tik amžius, anot profesoriaus, turi reikšmės gerųjų bakterijų mažėjimui. Dar didesnę įtaką daro gyvenimo būdas. „Mityba, emocijos, fizinis aktyvumas, net miego kokybė veikia bakterijų, esančių žarnyne, kiekius. Jei organizmas bus alinamas sunkiu, riebiu maistu, žmogus nuolat jaus nerimą, stresą, mažai judės ir miegos, gerųjų bakterijų kiekis mažės. Tai leis plėstis blogosioms bakterijoms, kurios gali sukelti virškinimo problemas: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, skrandžio skausmus, ligas ir net susilpninti imunitetą“, – tikina gastroenterologas.

Anot profesoriaus, žarnyne yra daugiau nei pusė visų žmogaus imuninių ląstelių, sulaikančių blogąsias bakterijas. Antraip šios, patekusios už žarnyno ribų, pavyzdžiui į kraują, gali sukelti uždegimą ar net kraujo užkrėtimą. „Norint sustiprinti imunitetą būtina organizmą aprūpinti gyvybingomis gerosiomis bakterijomis. Jos gamina pieno rūgštį, kurioje žūsta blogosios bakterijos, virusai ar grybeliai, o tai padeda užtikrinti atsparumą ligoms. Be to, sporabiotikų gaminami vitaminai yra svarbūs ne tik virškinimui – B grupės vitaminai reikalingi nervų sistemai, o vitaminas K turi didelę reikšmę kraujo krešėjimui“, – sako V. Urbonas.