Tėvas Stanislovas – vaikščiojanti Meilė

Tėvas Stanislovas – mažutėlių tarnas, didysis bėdų ir rūpesčių bankininkas, visoms valdžioms kliuvęs „Grytelninkų partijos“ steigėjas, savižudžių užtarėjas ir jų laidotojas, alkoholikų ir narkomanų vilties teikėjas… Šluostęs gyvenimo dulkes nuo Evangelijos bažnyčioje ir kaimo troboje… O 2005 metų birželį iškeliavęs į Amžinybę.

Anot J. Marcinkevičiaus, Tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis) buvo vaikščiojanti Meilė. Jis – lyg uola, į kurią remiamės, ketindami pakilti. Tėvui Stanislovui, iškeltam į Dotnuvos vienuolyną, Paberžė buvo didžiausias džiaugsmas, į ją „net keliais būtų galėjęs sugrįžti“. Paberžėje lankydavosi paliegusieji – ir dvasiškai, ir fiziškai.

Tačiau jo šventi žodžiai ir šiandien kiekvienam yra svarbūs. Įsiklausykite į juos. Lyg į maldą, ramiai, giedančiu ritmu, su atodūsiais sruvenančią iš šventų Tėvo Stanislovo lūpų. O svarbiausia – iš Širdies… Nors minutėlę stabtelkite ir susimąstykite:

• „Dievas sutvėrė žmogų tiesų, todėl turime būti statūs – nevalia susikūprinti. Neretai motinos, turinčios neįgalius vaikus, būna tiesios.“
• „Net ir labai vienišas, net labiausiai prislėgtas visuomet gali kreiptis į Dievą, kalbėtis su juo, prašyti jo pagalbos. Tik visuomet reikia pridėti žodelį „mano Dieve“.“
• „Biblijoje parašyta „Džiaukitės“. Šimtus kartų parašyta. Džiaukitės, bet ne linksminkitės – nustumkite nuobodulį, apatiją. Vienas dalykas – kūno būsena, kitas – dvasia. Šachtoje giedodavau, džiaugdavausi, kad gyvenu. Tuo metu turėjau kalinio numerį ir kirtiklį rankoje.“
• „Žmogus dažnai tarpusavio santykius dramatizuoja. Žmonai prisvilo kiaušinienė, ir vyras labai dramatizuoja situaciją. Bet galima suvalgyti ir kiek prisvilusią kiaušinienę. „Teesie tavo valia“ – netirštinti, nedramatizuoti situacijos.“
• „Žmogus turi būti aktyvus, energingas. Į lovą reikia ne gulti, bet kristi iš nuovargio. Nakvynėn tokių svečių kaip depresija nepriimu.“
• „Liga – tai didelis išbandymas ne tik kūnui. Atsibuskite su malda lūpose. Gyvenime kartais taip pasineriame į kūno aistras, kad tampame vien kūnu, o siela sunyksta. Leiskite sielai iš kūno aistrų vergovės išsinerti.“
• „Per šešias dienas Dievas sutvėrė banginius, augalus, žvėris… Bet du dalykai nepaminėti. Pirma, Ramybė-Džiaugsmas, ir antra – Laikas. Tuos du dalykus Dievas laiko užantyje ir pagal grafiką dalija septintąją dieną. Tad sekmadienis – sustojimas.“
• „Jei žmonės būtų užmiršę žodį „Tu“, o sakytų tik žodį „Aš“, žemėje jau savaime būtų pragaras. Išmeskite iš savęs neapykantą, išeikite iš mirties į gyvenimą.“

Tebūna ramu ir džiugu Jūsų širdyse!

Remiantis Birutės Tiknevičiūtės knyga „Tėvas Stanislovas – mažutėlių tarnas“ parengė Ligita Šoliūnienė