Dviračio pedalų mynimas – ne tik sveikas užsiėmimas, bet ir pramoga

Kur galima pasivažinėti ir pasigrožėti miestais bei gamta?

Dviratis, visų pamėgta transporto priemonė, puikiai tinka tiems, kurie dirba centre ir nori gyventi kuo ekonomiškiau bei išvengti automobilio statymo keblumų, spūsčių gatvėse, arba tiems, kurie nori pasiekti kelionės tikslą greičiau nei neša kojos. Šiltais vasaros vakarais arba auksiniam rudeniui pasirodžius, puikus sprendimas yra šokti ant šios ratuotos priemonės ir apsižvalgyti po apylinkes, atrasti kažką naujo arba tiesiog pasimėgauti gamta. Miestai tam taip pat sukuria vis daugiau galimybių – kaip ant mielių auga dviračių takų infrastruktūra ir vis daugiau gyvenviečių vietų pasiekia jų vingiuotas tinklas.

Vilniaus takais

Vilnių galite apžiūrėti keliaudami dviračių taku Neries krantine. Asfaltuotas takas, atskirtas nuo pėsčiųjų dalies, driekiasi nuo Žirmūnų iki Vingio parko. Pasivažinėjimą galite pradėti už Kalvarijų miško parko ar šokti į trasą jums patogioje vietoje – ji vingiuoja palei upę ir yra lengvai pasiekiama apylinkių gyventojams. Patogios ir lygios dangos puikiai tiks ramiam pasivažinėjimui ir suteiks galimybę apžvelgti Vilnių iš neįprastos perspektyvos. Judant šiuo taku kraštovaizdis keisis iš ramios medžių paunksmės į senamiesčio, esančio kitapus upės, vaizdus. Keliaudami link Vingio parko pravažiuosite Birutės vingio taką, prasidedantį ties verslo centru „Green Hall“. Vaizdinga Neries krantine pasigrožėti tikrai verta, nes dar neseniai ši vieta buvo neparuošta pėstiesiems ir dviratininkams, o šiandien ji mielai kviečia lankytojus.

Diena pajūrio gamtos apsuptyje

Vienas įspūdingiausių ir turbūt geriausiai pažįstamų pažintinių takų Lietuvoje – pajūrio dviračių trasa. Jos ilgis siekia 200 kilometrų ir suteikia galimybę riedėti tiek iš Klaipėdos ar Palangos, tiek iš Šventosios ar Kuršių nerijos. Turintiems galimybę leisti laiką pajūryje, puiki proga pasivaikščiojimus pakeisti pasivažinėjimu dviračiu ir taip pailginti savo maršrutą, pasiekti atokesnes vietas be automobilio. Krypties iš Klaipėdos į Nidą pristatyti, greičiausia, nereikia. Bene kiekvienas lietuvis, jei ir nėra patyręs gaivinančios šio krašto grožio galios, tai tikrai yra apie ją bent jau girdėjęs. Dėmesio verta ir Būtingės kryptis. Keliaujant nuo Klaipėdos link Latvijos sienos, turėsite galimybę pasimėgauti taku, kuris nuo Girulių iki Nemirsetos vingiuoja per Pajūrio regioninį parką. Vaizdai tikrai bus verti į kuprinę supakuotų sumuštinių ir dažnų stabtelėjimų pailsėti bei pasigrožėti kraštovaizdžiu.

Kaunas mėgsta dviračių takus

„Like Bike Kaunas“ iniciatyva jau prieš keletą metų paskelbė revoliuciją. Miestas išreiškė ambicijas tapti pirmuoju visiškai dviratininkams pritaikytu miestu Baltijos šalyse ir, atrodo, kad kol kas į tai žiūrima tikrai rimtai. Kaune dviračiu galite pasiekti vis daugiau širdžiai ir akiai mielų vietų. Iš miegamųjų rajonų nesunkiai pasieksite Kauno pilį ir senamiestį be automobilio. O iš ten taip pat smagiai galite nuriedėti iki Kleboniškio miško parko, pasivažinėti Neries krantine ar išnarstyti Panemunės šilą. Pušų teikiamos gaivos negali būti per daug.

Druskininkų lobiai

Druskininkai taip pat siūlo galimybę praleisti laiką ant ratų gamtoje. Čia atrasite keturis takus, kurie yra iki 24 kilometrų ilgio. Informaciją apie juos ir lankytinas vietas, kurias galite pasiekti šiais takais, lengvai rasite Druskininkų interneto svetainėje. Kaip pavyzdį galime pasiūlyti taką „Žvaigždžių orbita“. Keliaudami juo turėsite galimybę pasimėgauti pušynų teikiama gaiva, pamatyti metalinę „Kalvio“ skulptūrą ir aplankyti Velnio akmenį. Takų maršrutai suteikia galimybę lengvai aplankyti aerodromą, senąsias ir žydų bendruomenės kapines, Žako Lipšico vardo skulptūrų parką, Meilės salą. Priežasčių kitą kartą keliaujant į Druskininkus susipakuoti savo dviračius yra daugiau nei pakankamai.

***

Taigi tikrai neverta palikti savo dviračio rinkti dulkių. Įdarbinkite savo transporto priemonę laisvalaikiui paįvairinti. O galbūt pats metas jį įsigyti ir leistis į nuotykius, kurie vėliau transformuosis į ekologišką ir aktyvų kasdienį judėjimą? Juk tai puiki proga paįvairinti savo laisvalaikį. Be to, tai puikus būdas pakvėpuoti grynu oru, o dviračio mynimas yra viena efektyviausių priemonių, norint visapusiškai stiprinti sveikatą. Reguliariai važinėdami, galite padidinti ištvermę, pagerinti raumenų tonusą ir atsipalaiduoti nuo streso. Negana to, tai gali padėti sutaupyti jūsų pinigus ir laiką. Juk dviračiu tikslą pasieksite kur kas greičiau nei pėsčiomis ir pigiau nei mašina ar autobusu. Kelionė dviračiu nieko nekainuoja, taigi pradėkite planuoti ateities žygius!

Prisiminkime – kodėl reguliarus važinėjimas dviračiu yra labai naudingas?

1. Padeda lavinti ištvermę. Reguliariai važinėdami su dviračiu, galite pasiekti puikių rezultatų – padidinti bendrą ištvermę, lengviau pakelti fizines apkrovas, tapti energingesni ir stipresni.
2. Stiprina raumenis. Jeigu norite dailių klubų, sėdmenų ir kojų, šis užsiėmimas kaip tik jums. Reguliarūs pasivažinėjimai treniruos ne tik jūsų kojų, bet ir rankų, nugaros, krūtinės raumenis, taigi įgausite puikią formą.
3. Mažina svorį. Norint numesti papildomus kilogramus, dviratis – puikus pasirinkimas. Reguliariai ir intensyviai minant pedalus, organizmas sudegina nemažai kalorijų.
4. Gerina regėjimą. Važiavimas dviračiu gali būti ir trumparegystės profilaktika, mat tuomet žmogus priverstas fokusuoti žvilgsnį į tolį, atidžiai stebėti kelią, nustatyti žvilgsnį nuo vieno objekto prie kito, o tai stiprina akies raumenį bei gerina regėjimą.
5. Gerina miegą. Fizinis krūvis gali atimti nemažai jėgų ir vakare pajusite nuovargį, tačiau tai tik padės jums kokybiškai pailsėti miego metu. Pasivažinėjimas dviračiu gali padėti jums įveikti nemigos problemas, nuraminti nervų sistemą.
6. Mažina stresą. Dviračių sportas yra itin efektyvus būdas gauti laimės hormonų dozę. Grynas oras, gamtos garsai ir lengvas vėjelis gali padėti pašalinti galvoje dūzgiančias nereikalingas mintis, subalansuoti emocijas ir atsipalaiduoti. Taip pat ryte padeda tapti žvaliam ir energingam, o vakare – pagerinti emocinę būseną po visos dienos, išsikrauti ir atsikratyti streso.
7. Gerina medžiagų apykaitą. Sportas, be jokios abejonės, naudingas mūsų virškinimui, taigi dviračiai – ne išimtis. Prisiminkite, kaip norisi valgyti po aktyvaus laisvalaikio praleidimo.
8. Stiprina širdį ir gerina kraujotakos sistemą. Pedalų mynimas padeda kraujotakai dirbti efektyviau, o širdies apkrova, kurią užtikrina važiavimas dviračiu, padeda stiprinti širdies raumenį bei veikia kaip prevencinė priemonė nuo širdies ligų – mažina cholesterolio kiekį kraujyje, didina kraujagyslių tonusą.
9. Naudinga sąnariams. Dviratis yra puikus pasirinkimas turintiems stuburo traumų ar kenčiantiems nuo nugaros skausmų – važiuojant dviračiu apkrova sąnariams yra daug mažesnė nei bėgiojant, nes kojoms nėra smūginės apkrovos. Taigi šis sportas puikiai tinka pradedantiesiems arba vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, važiavimas dviračiu  padeda vystyti lygsvaros ir judesių koordinavimą.

 Kaip išsirinkti dviratį, kuris atitiktų visus jūsų lūkesčius?

Visų pirma reikėtų nuspręsti, kokio tipo dviratis jums reikalingas: miesto, kalnų ar turistinis. Taip pat labai svarbu tinkamai pasirinkti rėmo dydį, kuris priklauso nuo minančiojo ūgio. Svarbu pasirinkti atsakingai, nes dėl netinkamo dviračio dydžio gali pradėti kentėti kelių sąnariai. Šiais laikais dviračių asortimentas išties platus, o konsultantai noriai padeda išsirinkti tinkamą, todėl neturėtų kilti problemų ieškant savo svajonių dviračio.

RENKANTIS DVIRATĮ ITIN SVARBUS JŪSŲ ŪGIS

• Asmeniui, kurio ūgis yra iki 155 cm, labiausiai tiks dviratis su 13–14,5 colio rėmu.
• 156–178 cm ūgio žmogaus dviračio rėmas turėtų būti 15–19 colių.
• 179–190 cm ūgio žmonėms reikėtų rinktis 20–21 colių rėmą.
• Aukštesniems nei 190 cm, dviratis turi būti nuo 22 iki 24 colių.

Iveta Leščinskaitė