Nepaprasta senjorė Gema Neniškienė: „gyvenimo pilnatvę jaučiu savanoriaudama”
„Myliu visus žmones, todėl man ypač gaila skriaudžiamų ir nuskriaustų,“ – sako Gema Neniškienė, Marijampolėje gyvenanti „Sidabrinės linijos“ savanorė, šiemet nominuota apdovanojimui „Metų senjoras 2024“.
Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentė, jau penkerius metus skirianti savo laiką pagalbai ir bendravimui, dalijasi įkvepiančia istorija apie gyvenimo prasmę, kurią atrado savanoriaudama.
Kaip prasidėjo savanorystės kelias?
„Nors savanorystė man niekada nebuvo svetima, anksčiau laiko tam tiesiog trūko. Prieš penkerius metus Trečiojo amžiaus universitete mus pakvietė prisijungti prie „Sidabrinės linijos“. Nusprendžiau priimti pasiūlymą. Iš pradžių mūsų, marijampoliečių, savanorių grupėje buvo 30, tačiau šią akimirką esame 22 aktyvios narės.“
Savanorė pasakoja, kad kiekvienas pokalbis su jos pašnekovėmis suteikia ne tik prasmės, bet ir vertingų gyvenimo pamokų. „Yra tokių pašnekovių, kurios dalijasi sunkiais išgyvenimais, ir tu jauti, kad gali joms bent truputį padėti. Kartą vienai iš mano pašnekovių pasidarė bloga, ji buvo paguldyta į ligoninę. Gaila, bet artimieji gyvena užsienyje, tad stengiausi pabūti šalia tiesiog skambučiu – savaitgaliais nuolat su ja kalbėjau, kad nesijaustų viena“, – prisimena ponia Gema.
Gyvenimas tarp veiklų
Be „Sidabrinės linijos“, ši aktyvi senjorė dirba Marijampolės neįgaliųjų dienos centro buhaltere. „Ten dirbdama pamačiau, kokie nuoširdūs ir talentingi yra žmonės, turintys psichinę negalią. Jie kuria nuostabius rankdarbius ir labai šiltai bendrauja.“
Gemos dienotvarkė intensyvi, tačiau gerai suplanuota. „Dažniausiai viską suspėju iki pietų. Tris dienas per savaitę skiriu „Sidabrinės linijos“ pokalbiams. Laisvalaikiu lankau koncertus ar spektaklius – net ir vakar buvau balete. Tai mane labai įkvepia.“
Savanorystės džiaugsmas ir iššūkiai
Paklausta apie savanorystės iššūkius, moteris pripažįsta, kad ne visi pašnekovai lengvai atsiveria. „Kartais reikia laiko, kol žmogus ima jaustis patogiai. Turėjau tokių pašnekovių, kurios iš pradžių atrodė atšiaurios, bet laikui bėgant viskas pasikeitė. Užtenka tik kantrybės ir šilumos.“
Vis dėlto didžiausią džiaugsmą ponia Gema patiria padėdama – tiek praktiškai, tiek emociškai. „Yra tokių atvejų, kai pašnekovai prašo tiesiog paprastos pagalbos, pavyzdžiui, surasti informaciją internete. Man tai tikrai nesunku, o jiems tai didžiulė pagalba“, – dalijasi pašnekovė
Įkvėpimas kitiems senjorams
„Sidabrinė linija“ tapo ne tik asmeniniu džiaugsmu, bet ir įkvėpimu kitiems. „Mūsų pavyzdžiu sekė kiti miestai: Šiauliai, Kėdainiai. Grupės auga, o savanoriai dalijasi savo patirtimi susitikimų metu.“
Moteris skatina kitus senjorus nepabijoti ir įsitraukti į aktyvią veiklą. „Svarbu nelikti užsidarius namuose. Renginiai, koncertai, paskaitos – jų pilna visuose miestuose. Tereikia išeit iš namų ir drąsiai dalyvauti.“
Palinkėjimas senjorams
„Gema Neniškienė pabrėžia: „Visų pirma linkiu sveikatos ir santarvės. Nepamirškite bendrauti ir mylėti save. Ieškokite būdų gyventi laimingai, neužsidarykite tik savo kiaute. Net jei atrodo, kad jau nėra jėgų, nebijokite ieškoti pagalbos, visada galite kreiptis į „Sidabrinę liniją.“
Gema, konkurso „Metų senjoras 2024“ nominantė, puikus pavyzdys, kad savanorystė gali būti raktas į gyvenimo pilnatvę suteikiant džiaugsmo ir prasmės ne tik sau, bet ir kitiems.
Plačiau apie konkursą „Metų senjoras 2024“ skaitykite čia: https://www.60plius.lt/metu-senjoras/