Kaip išsaugoti ir prižiūrėti medieną?

Svarbu išvengti drėgmės pertekliaus ir užtaisyti pažeidimus

Bene didžiausią aplinkos pokyčių krūvį patiria pagrindinės medinio namo dalys: sienos, langai ir grindys. Šie laiko išbandymai dažnai pastebimi atsivėrusiuose plyšiuose, išsikraipiusiose formose, atsiradusiame pelėsyje ar apsamanojimuose. R. Andrijauskienė teigia, kad jei pastaroji problema yra labai užleista, išsaugoti medieną bus itin sunku. „Visų pirma, reikia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių įsigalėjo pelėsis ar samanos, tik panaikinus priežastį galima restauruoti medieną. Dažniausia priežastis būna didelis drėgmės kiekis, kuris atkelia apsauginį paviršių ar dažus, po kuriais kaupiasi dar daugiau drėgmės, ir ji niekur neišgaruoja. Yra tam tikri statybos technologiniai sprendimai padedantys užkirsti kelią drėgmės sankaupoms – tai konusiniai pjūviai ir pan. Pelėsis yra rimta problema, su kuria galima kovoti pasitelkus chemines medžiagas. Su jomis reikia dirbti ypač atsargiai, ir nerekomenduojama patiems tuo užsiimti“, – sako restauratorė R. Andrijauskienė.

Didelę įtaką drėgmės pertekliui turi ir sienų apšiltinimo būdas. „Apšiltinant medines sienas reikia laikytis tam tikrų technologijų ir būtina pasirinkti tinkamas medžiagas. Sienų apšiltinimui turėtumėte rinktis natūralaus celiuliozės pagrindo medžiagas. Būtina naudoti difuzinę plėvelę, kuri leidžia medžiagoms kvėpuoti ir nepraleidžia drėgmės. Tai pat būtina nepamiršti oro tarpelio – medžiui kaip ir kitoms natūralioms medžiagoms yra svarbi oro ventiliacija. Taip užtikrinsite medinių sienų ilgaamžiškumą“, – teigia L. Jaskelevičius. Atsiradusius sienų plyšius ekspertas pataria užtaisyti natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip samanos, seni geri kiminai ar tiesiog vilna. „Geriau, kad vilna būtų dar neplauta. Taip pat tinkamas ir kanapių pluoštas“, – tinkamus užpildymo būdus vardija specialistas.

Dar vienas susirūpinimą keliantis dalykas – grindys. „Dažniausiai iš pirmo žvilgsnio medinių grindų būklė atrodo nebloga, bet reiktų atlikti nuodugnesnį įvertinimą, nes pažeidimai būna giliau. Pirmiausia reiktų nusiardyti lentas, kad būtų galima įvertinti konstrukcinių lentų, sijų būklę. Jei pažeidimų, sutrūnijimo nedaug, galima mėginti taisyti, bet dažnai pasitaiko, kad tenka viską keisti, nes mediena būna per daug pažeista kokio grybelio ar pelėsio“, – sako L. Jaskelevičius.

Plastiko ir medienos (ne)draugystė

Gana neretai šiandien atnaujinamose senose medinėse sodybose galime išvysti sudėtus plastikinius langus, tačiau tokį sprendimą R. Andrijauskienė vertina neigiamai. „Pirmiausia, tai estetiškai nedera, sugadina sodybos vertę. Plastikiniai ir mediniai langai pasižymi skirtingomis fizinėmis savybėmis. Mediena vaikščioja besikeičiant temperatūrai ir drėgmei, o plastiko taip smarkiai šie veiksniai neveikia, tad plastikiniai langai lieka kaip stovėję, o medinis karkasas juda. Taip atsiranda išsikraipymai ar plyšiai“, – pastebi R. Andrijauskienė. L. Jaskelevičius teigia, kad mediniams langams savo savybėmis pati geriausia yra branduolinė pušies mediena. „Pušis yra sakinga, ją mažiau veikia aplinkos veiksniai. Netoli šerdies esanti mediena tvirtesnė, pasižymi geresnėmis fizinėmis savybėmis ir tikrai ilgiau tarnaus. Kad ir kaip bebūtų, medinius langus teks prižiūrėti, karts nuo karto perdažyti ir pataisyti“, – sako restauratorius.

Medienos paruošimas dažymui

„Prieš dengiant bet kokius dažus ant medienos svarbiausia yra pašalinti seną dangą, nešvarumus ir riebalų likučius – jeigu liks ankstesnės medžiagos, niekada nežinosi, kaip nauji dažai sureaguos su senais“, – įspėja R. Andrijauskienė. Jos teigimu, pašalinti seną dangą reikalauja labai daug darbo, todėl žmonės dažniausiai nusprendžia jos nepaisyti ir naujus dažus tiesiog tepa ant viršaus. „Atsiklijavusius dažus būtina pašalinti, nes tose vietose kaupsis drėgmė ir nauji dažai greitai atsiklijuos. Prieš dengiant naują dangą, visada būtina nugruntuoti paviršių – jis užtikrina gerą dažų ir medienos sukibimą. Ir aišku svarbiausia yra išsirinkti gerus, kokybiškus dažus“, – aiškina specialistė.

Siekiant apsaugoti medieną ir prailginti jos eksploatavimo laiką, medinius paviršius galima dengti alyva, laku arba vašku. „Kokiu apsauginiu sluoksniu dengti medieną priklauso nuo daugybės dalykų. Visų pirma, svarbiausia įvertinti, koks tai objektas, kokiose sąlygose ir kaip jis bus naudojamas. Alyva, vaškai ir aliejai nesudaro kieto sluoksnio ant paviršiaus, todėl išlieka galimybė justi medienos savybes rankomis. Tačiau šiuos apsauginius sluoksnius labiau veikia aplinka ir ne taip gerai apsaugo medienos paviršių nuo fizinių sužeidimų. Lakas yra vienas populiariausių apsauginių sluoksnių mediniams daiktams viduje, jo rūšių yra įvairiausių. Lakuoto paviršiaus priežiūra yra paprasčiausia, jo nereikia taip dažnai atnaujinti“, – teigia R. Andrijauskienė.

Medinių baldų priežiūra ir atnaujinimas

„Mediena yra natūrali medžiaga ir kaip visos kitos medžiagos jautri saulės šviesai. Dažnai laikomas baldas ar kitas medinis objektas saulės apšviestoje vietoje tikrai laikui bėgant pakeis atspalvį. Mediena taip pat nemėgsta staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių. Baldams šildymo sezonas kiekvienais metais tampa didžiausiu iššūkiu, todėl reiktų atsakingai parinkti baldo vietą, kad nebūtų taip arti šildomų objektų“, – pasakoja R. Andrijauskienė. Ekspertė pataria paviršių valymui nenaudoti cheminių priemonių, o nuvalyti nešvarumus drėgna šluoste ir iškart nusausinti paviršių, nedėti ant jo karštų ir šlapių daiktų, pribėgus vandeniui, jį kuo greičiau pašalinti.

Laiko paženklintus, pažeistus baldus naujam gyvenimui prikelti galima juos restauruojant. Jei svarbu autentiškumas, restauravimą geriau patikėti profesionalams. „Patys restauruodami žmonės dažniausiai pasirenka netinkamas medžiagas, kurias kitam restauratoriui bus labai sunku pašalinti, taip sugadindami autentišką medieną ir iškeldami restauravimo kaštus“, – sako R. Andrijauskienė. Restauruojant baldus galima atnaujinti paviršiaus dangą, sutaisyti objekto konstrukciją ar atkurti trūkstamas detales. Ekspertė teigia, kad mediena yra patvari medžiaga ir ją restauruoti galima beveik visada. „Sunkiau restauruoti minkštą ir greitai augintą medieną, nes ji turės daugiau pažeidimų. Jei mediena itin pažeista kenkėjų ar yra stipriai sutrūnijusi – jos restauruoti jau nebeįmanoma, nes medžiaga yra praradusi savo savybes. Galima mėginti su tam tikromis medžiagomis sutvirtinti, bet tokį patį tvirtumą bus sunku išgauti“, – sako R. Andrijauskienė.

Specialistė pastebi ir džiaugiasi, kad per pastaruosius metus žmonių susidomėjimas paveldo išsaugojimu išaugo, restauruotus daiktus ar baldus jie tikisi perduoti savo vaikams ir taip užmegzti ryšį. „Matome, kad paveldėti daiktai būna brangūs žmonėms ir juos sieja su tam tikrais atsiminimais. Vieną kartą klientas palikęs restauruoti stalą paprašė, kad paliktume ant jo įrėžimus, nes jis juos padarė pats būdamas vaikas, ir jie jam kelia malonius prisiminimus“, – įspūdžiais dalinasi ekspertė.

Paruošė:
Liveta Burkšaitė