Jonava

Jonavos herbas

Jonava – gana jaunas miestas, pradėjęs formuotis tik XVIII a. pirmojoje pusėje. Miesto įkūrėjais laikomi didikai Kosakovskiai. 1750 m. Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei Augustas III suteikė privilegiją „įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus…“. Toks pavadinimas miestui buvo suteiktas pagal mirusio Marijonos vyro Dominyko Kosakovskio tėvo Jono vardą.

Patogioje pagrindinių kelių, vedusių į Vilnių, Kauną, Ukmergė ir Kėdainius, sankirtoje įsikūrusi gyvenvietė, apylinkėse garsėjo javų ir kitų maisto produktų prekyba, didelėmis mugėmis. Nerimi pro Jonavą buvo plukdomi sieliai ir kitos prekės. Nutiesus Jonavą kertantį Sankt Peterburgo-Varšuvos pašto kelią, juo nuolat keliavo pašto siuntos, įvairūs kroviniai, garbūs svečiai. Tuomet Jonavoje suklestėjo arklių transportas ir su juo susiję amatai, verslai. XIX a. antrojoje pusėje atsiradusio geležinkelio dėka prekyba miestelyje dar labiau suintensyvėjo.

Taigi, Jonava visada garsėjo, kaip prekybinis miestas, o pramoninio miesto įvaizdį įgijo tik sovietmečiu, netoliese iškilus azotinių trąšų gamyklai, kuri atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išaugo į didžiausią lietuviško kapitalo verslo įmonę šalyje. Šiandien Jonava yra svarbus pramonės, ypač chemijos, ir transporto centras, pro kurį eina Kauno–Daugpilio plentas bei susikerta geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Nors nuo II-ojo pasaulinio karo labai nukentėjusi Jonava nepasižymi gausiu kultūros paveldu, senojo prekybinio miesto dvasią ir šiandien galima pajusti Kauno gatvėje, ikikarinio miestelio ramybe alsuoja Varnutės tvenkinių link vedanti Sodų gatvė, o trečią amžių skaičiuojančios bažnyčios rūsyje ilsisi garsusis Napoleono adjutantas, sėkmingai lydėjęs jį per Rusijos imperijos galybę pakirtusius žygius – Juozapas Antanas Kosakovskis.

Šiuo metu ypatingai didelis dėmesys teikiamas miesto infrastruktūros gerinimui: renovuojami namai, tvarkomos gatvės, tiesiami nauji dviračių takai, kurių bendras ilgis mieste siekia 13,5 km, atnaujinamos miesto rekreacinės zonos, kuriamos poilsio ir pramogų erdvės. 2015 m. Jonavoje buvo atidarytas slidinėjimo centras, rekonstruota pagrindinė miesto švenčių vieta – Joninių slėnis. Šalia Jonavos, Lokėnėlių kaime veikia pirmasis Lietuvoje ekstremalius pojūčius siūlantis nuotykių parkas „Lokės pėda“. Jonava įgauna šiuolaikiško miesto įvaizdį, kuriame patogu gyventi ir malonu apsilankyti.

Kultūrinį Jonavos gyvenimą pagyvina nuolat kultūros centro organizuojamos miesto šventės, Jonavos krašto muziejuje vykstančios parodos, viešos paskaitos ir edukacijos bei bibliotekos renginiai. Kultūros centre veikia meno galerija, kurioje eksponuojamos dailininkų parodos ir buriasi įvairūs meno kolektyvai. Jonavoje organizuojamos jau tradicinėmis tapusios šventės – miesto gimtadienis (rugpjūčio 8 d.), tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Aidas“, šiuolaikinio meno forumas „Homo ludens“, gatvės muzikos dienos, kadaise buvusio žydiško miestelio tradicijas menanti rudens šventė „Štetl Jonava“, o Jonų mieste vykstančiose Joninėse sudalyvauti tiesiog būtina!

2017 m. sausio mėn. duomenimis, Jonavos rajone gyvena 42 601 žmogus (mieste – 27 809, kaime – 14 792).

Šalia Jonavos rajono driekiasi tarptautinė VIA BALTICA magistralė, susikerta geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Netoli Jonavos esančiame Karmėlavos miestelyje veikia tarptautinis oro uostas.