3 priežastys, kodėl gali skaudėti kelį

Šiandien girdime daug raginimų būti fiziškai aktyvesniems. Visi sutinkame, kad judėjimas teikia ir fizinės, ir psichologinės naudos. Tačiau visuomet šalia didžiulio reklaminio šūkio būna mažas patikslinimas. Judėti taip pat reikia teisingai, kad nepakenktumėme savo sąnariams ir nepatirtumėme traumų. Žinoma, ne visada pavyksta. Kelio sąnario operacija iki šiol laikoma viena iš dažniausiai atliekamų ortopedinių operacijų. Į ką turime atkreipti dėmesį?

Kūno disbalansas – Nr. 1

Sporto klinikos „Kuršiai“ kineziterapeutas Ignas Želnys papasakojo, kokie pagrindiniai veiksniai padidina kelio sąnario traumų riziką. Anot specialisto, neskaitant individualių kūno savybių, neretai per metus įgyto antsvorio, dažniausia priežastis yra netinkamas kūno raumenų balansas – vieni raumenys gauna per didelį krūvį, dažnai tampa įtempti ir sutrumpėja, o kiti – per mažą, todėl silpsta. Pasikeitęs raumenų disbalansas dažnai keičia kelio sąnario mechaniką (pasikeičia sąnario pozicija judesių metu).

Dėl to padidėja spaudimas į sąnarinius paviršius, lemiantis greitesnį jų dėvėjimąsi, lydimą skausmo. „Neverta toleruoti skausmo ar diskomforto kelio srityje“, – tikina kineziterapeutas. – Verčiau laiku apsilankyti pas specialistą ir išsiaiškinti skausmo priežastis, jį lydinčius gretutinius sutrikimus (pvz. prasta juosmeninės stuburo dalies kontrolė) bei specialiais pratimais pastūmėti kūną geresnio judesio link. Vilkinant laiką, investicijos gali būti brangios.“

Tiesa, kryptingai dirbti su raumenimis rekomenduojama ir laukiant kelio sąnario operacijos. Tuomet gijimo laikotarpis yra gerokai kokybiškesnis: greičiau atgauname judesio amplitudę, raumenų ištvermę, jėgą, greičiau gyjame ir grįžtame į įprastą socialinį gyvenimą.

„Atkreipkite dėmesį, kad dažnai net praėjęs sąnario skausmas, savarankiškai sumažinus krūvį, nėra požymis, jog problema dingo“, – primena kineziterapeutas. – Skausmas paprastai, anksčiau ar vėliau, iškyla į paviršių. Visada svarbu pilnai reabilituotis ir neapleisti siūlomų pratimų.“

Antsvoris – Nr. 2

Kitą pavojų greitesniam sąnarių dėvėjimuisi Ignas įvardija antsvorį. „Įsivaizduokite, visą dieną vaikštote su 20 kg kuprine ant pečių ir vakare ją nusiimate. Palengvėja, tiesa? Taip yra ir su papildomu svoriu. Vaikščiojant, stovint sąnariai turi atlaikyti papildomus kilogramus. Jiems tenka papildoma apkrova.“

Antsvoris padidina ir kelio sąnario osteroartrito riziką, apsunkina lengvos formos artritą. Sergant šiomis ligomis, fizinius pratimus reikia atlikti atsakingai, kad fizinis krūvis sąnariniams paviršiams būtų naudingas, o ne atvirkščiai.

Netaisyklingas judesys ir krūvis – Nr.3

Nepaisant to, kad fizinis aktyvumas sveikatai yra būtina sąlyga, tiek per mažas, tiek per didelis krūvis yra blogai. „Kai jo per daug – raumenys, sausgyslės, raiščiai, sąnariniai paviršiai, nervų sistema ir t. t. nespėja pailsėti, atsistatyti, todėl didėja traumų tikimybė,“ – paaiškina kineziterapeutas. – Kai krūvis per mažas – prastėja sąnarinių kremzlių mityba, jos minkštėja, ir sąnariai tampa mažiau atsparesni traumoms.

Sportuojant ar kitaip judant, visada svarbu išlaikyti teisingą kelio sąnario padėtį. Judesių metu, kuriuos atliekant vyksta kelio lenkimas, dažniausiai kelias per daug krypsta į vidų. Tada keičiasi sąnarinių paviršių padėtys viena kitos atžvilgiu, tarp jų didėja trinties jėga, o tai ilgainiui gali sukelti įvairias sąnarinių paviršių patologijas. Todėl atliekant įvairius judesius, reikalaujančius kelio lenkimo, svarbu išlaikyti stabilią kelio padėtį virš pėdos.“

Apskritai dėl tinkamo fizinio krūvio specialistas pirmiausia rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju: juk kiekvienas žmogus yra individualus ir nėra vienos bendros technikos, tinkančios visiems atvejams. „Iš savo patirties matau, jog ir vieno apsilankymo pas kineziterapeutą negana. Reikia bent kelių kartų, kad žmogus išmoktų taisyklingai atlikti jam individualiai skirtus pratimus ir galėtų saugiai juos daryti namuose“, – sako kineziterapeutas.

Žmogaus kūnas sukurtas judėti

Šią frazę pacientai dažnai girdi iš Igno. Visų svarbiausia – judėti. „Jeigu neturite laiko salei, stenkitės kuo daugiau vaikščioti, judėjimą įjunkite į kasdienius veiksmus, ugdykite naujus įpročius. Tą galite padaryti daugiau važiuodami dviračiu, vaikščiodami į darbą, parduotuvę pėsčiomis, išlipdami stotele anksčiau. Ir nevenkite laiptų. Liftu naudokitės, kai iš tikrųjų negalite“, – pranešime spaudai pataria kineziterapeutas.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko