7 savijautą gerinantys augalai

Sveikata – svarbiausias žmogaus turtas, kuriuo privalu rūpintis. Neretai, pajutę nemalonius simptomus, numojame ranka ir toliau sukamės darbų sūkuryje. Gydytojus, vaistininkus ar žolininkus į savo gyvenimą įsileidžiame kai patys nebesugebame sau padėti. Iki atsirandant cheminiams vaistams, žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie žinojo žolelių galią sveikatai. Šiandien vaistingieji augalai tampa vis populiaresnė ir saugesnė alternatyva neskubantiems iškart griebtis cheminių preparatų, o apie vaistinių augalų ypatingą poveikį vis dažniau kalbama ir gydytojų tarpe.

medus

Anot fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, vaistinių augalų derinimo tradicijos skaičiuoja šimtmečius. Vaistažolių mišiniai gaminami iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų vaistinių augalų dalių, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis. Tam tikri žolelių deriniai kartu veikia stipriau, nei kiekvienas augalas atskirai ir suteikia saugumo ilgalaikiam vartojimui – neleidžia pasireikšti kurio nors iš augalų galimam šalutiniam veikimui.

Žolininkas V. Skirkevičius, išskiria 7 mūsų organizmui svarbius augalus – kiekvienas jų turi tam tikras veikliąsias medžiagas, o šių augalų mišiniai pasižymi koncentruotu tam tikrų ligų gydymo poveikiu.

Širdžiai – gudobelė, sukatžolė ir valerijonas

Gudobelė yra vienas labiausiai širdį veikiančių augalų. Ji stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką, naudinga sergant širdies neuroze ar ligoms, susijusioms su senėjimo procesu, esant permušimams, skausmams širdies plote. Gudobelė veikia raminamai, mažina įtampą, kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja širdies ritmą, pašalina galvos svaigimą, dusulį.

Sukatžolė pasižymi raminamuoju poveikiu, reguliuoja širdies veiklą, lėtina širdies ritmą, stiprina jos susitraukimus, mažina kraujospūdį. Sukatžole gydoma širdies sklerozė, hipertonija, širdies ir kraujagyslių neurozė.

Valerijonas – ypač plačiai vartojamas augalas. Liaudies medicinoje valerijonai žinomi kaip pirmoji pagalba nerimo ir miego sutrikimams. Valerijono veikliosios medžiagos ramina nervų sistemą, gerina širdies kraujotaką, širdies raumens mitybą, malšina skausmą širdies srityje. Valerijonai naudojami įvairiuose augaliniuose mišiniuose, skirtuose ne tik nervų sistemos, bet ir širdies bei kraujagyslių, virškinimo ligų gydymui.

„Širdies raumens stiprinimui bei kraujo spaudimo sureguliavimui gali būti vartojamas šių trijų augalų mišinys, spiritinių ištraukų pavidalu, kuris yra veiksminga priemonė gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Toks augalų mišinys naudojant ir širdies darbą gerinančius lašus. Čia veikia trijų augalų jėgos: valerijonas nuramina, sukatžolė slopina vidinį žmogaus karštį ir nerimą, sureguliuoja kraujospūdį, o rūgštūs gudobelės vaisiai gerina kepenų darbą ir mažina aukštą kraujo cholesterolį“, – sako V. Skirkevičius.

Nervų sistemai – pipirmėtė ir apyniai

Esant ilgalaikei nemigai ir nervų sistemos išsekimui itin greitą poveikį turi apynių ekstraktai, kurie vartojami prieš miegą. Apynių spurgai nuo seno buvo naudojami kaip nervus raminanti ir migdanti priemonė. Preparatai iš apynių atpalaiduoja lygiuosius raumenis, padeda subalansuoti nuotaikos svyravimus, gerina virškinimą. Jie dažnai derinami kartu su valerijonu – toks derinys veikia daug efektyviau nei vien apyniai.

Pipirmėtė liaudies medicinoje žinoma dėl gydomojo poveikio streso sukeltoms ligoms. Ji gelbsti esant nerimui, isterijai, nemigai, apetito stokai, sutrikus virškinimui ar kamuojant skausmams. Pipirmėtės ekstraktai veikia šiek tiek slopinančiai, ramina centrinę nervų sistemą, sukelia apsnūdimą.mėtos

„Nemigai ar padidėjusiam nervingumui gydyti vartojamas šių vaistažolių derinys, pridedant jau minėtą sukatžolę bei valerijoną. Šis mišinys pasižymi stipriu sinerginiu poveikiu nervų sistemai. Specialiai atrinkti augalai sustiprina vienas kito gydomąjį poveikį, todėl kartu veikia efektyviau nei po vieną. Valerijonas – vienas svarbiausių augalų nervų sistemos ligoms gydyti, sukatžolė – ramina, lėtina širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą, apynys – ramina nervus, padeda užmigti, pipirmėtė ramina ir padeda atsipalaiduoti, o visi kartu jie nepakeičiama pagalba išsekusiai nervų sistemai“, – pasakoja V. Skirkevičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad esant staigiam susijaudinimui, vienas valerijonas gali efektyviai nuraminti nervų sistemą. Tačiau jaučiant nuolatinį nerimą, ilgas vieno valerijono vartojimas gali privesti iki visiškos apatijos, todėl saugiau vartoti minėtų augalų mišinį.

Virškinimui – pelynas ir šunvyšnė

Sutrikęs virškinimas, apetito stoka, sunkumas skrandyje ar pilvo pūtimas įspėja apie tulžies problemas. Akmenys tulžies pūslėje, lėtinis uždegimas ir kiti tulžies funkcijų sutrikimai gydomi karčiuoju kiečiu, kitaip vadinamu pelynu. Kartus jo skonis stimuliuoja organizmo gyvybines jėgas, valo organizmą, todėl gerina apetitą ir virškinimą, šalina spazmus, stabdo viduriavimą.

Stipriomis virškinimo sistemą gydančiomis savybėmis pasižymi ir šunvyšnė. Ji tinkama sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, inkstų ligomis ar tulžies akmenlige. Šunvyšnės veikliosios medžiagos pasižymi skausmą malšinančiomis, liaukų sekreciją slopinančiomis, skrandžio rūgštingumą mažinančiomis savybėmis.

Anot žolininko, kai žmogus apsinuodijęs, vyksta puvimo, rūgimo procesai pelynas labai naudingas. Jis veikia antibakteriškai, sutraukia drėgmę ir atstato virškinimą. Tačiau ilgai vartojamas vienas pelynas gali sunaikinti organizmo sekreciją ir drėgmę, kuri reikalinga virškinimui ir žarnynui. Todėl vieną pelyną naudingiausia vartoti tik tais atvejais, kai jaučiame ūmų ir trumpalaikį virškinimo sutrikimą.

„Pelynas turi išsiskiriantį aromatą ir labai kartų skonį – jis laikomas karčiausiu augalu pasaulyje. Dėl kartumo, rekomenduojama jį maišyti su pipirmėte, dėl kurios aromato, pelyno arbata bus malonesnė. Pelynas ir šunvyšnė, kartu su pipirmėte ir visiems deriniams tinkančiu valerijonu yra nepakeičiama pagalba sutrikusiam virškinamajam traktui, žarnyno ir tulžies takų spazmams, blogam apetitui, vidurių pūtimui. Kiekvienas augalas veikia tam tikrą simptomą, o veikdami kartu jie garantuoja efektyvų ir visa apimantį poveikį žmogaus savijautai“, – sako V. Skirkevičius.

Augalinė terapija – natūralus būdas sau padėti

valentisŠiuos augalus galima rinkti patiems, džiovinti bei ruošti arbatą ar nuovirus. Neturintiems galimybės patiems pasirūpinti augalais, rinkoje siūloma daug įvairių maisto papildų ir preparatų – tablečių, kapsulių, tepalų ar tinktūrų pavidale, todėl kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią vartojimo formą.

„Svarbu išskirti, kad tam tikrą laiką vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos daug efektyviau atiduoda savo naudingąsias savybes, kas leidžia daug greičiau pajausti teigiamą poveikį širdžiai, kraujagyslėms, nervinei sistemai bei virškinimui, nes dalis veikliųjų medžiagų pasisavinamos iš karto per burnos gleivinę, nereikia laukti kol organizmas jas suvirškins ir pasisavins veikliąsias medžiagas“, – teigia V. Skirkevičius.

Žolelių ištraukos spirite yra vadinamos žolelių tinktūromis. Tai ne tik seniausias augalinės terapijos būdas, tačiau pripažintas saugiu bei veiksmingu augaliniu vaistu. Fitoterapeutas prabrėžia, kad jos nedirgina skrandžio gleivinės, yra saugios kepenims bei inkstams, o svarbiausia, kad jose yra etanolio, kuris lemia augalų veikliųjų medžiagų įsisavinimą. Baiminantiems dėl etanolio kiekio, V. Skirkevičius tikina, kad etanolio kiekis tinktūrose yra mažesnis negu natūraliai gamina mūsų organizmas, tad nėra pagrindo baimintis.

Svarbu nepamiršti, kad augalus sudaro aktyvūs biologiniai junginiai todėl, kad išvengtume negalavimų ar šalutinio poveikio, augalinius preparatus turime vartoti atsakingai.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko