Kaip pasirūpinti savo oda?

Netiesa, kad odos būkle susirūpinti reikėtų tik sulaukus 30-ies ar 35-erių. Dermatovenerologai sako, kad oda rūpintis reikėtų nuo mažens, svarbiausia – pasirinkti tam tinkamiausius būdus ir priemones bei vengti žalingų įpročių, nudegimų saulėje.

Taip pat artėjant vasarai, dauguma vitamino D trūkumą ruošiasi kompensuoti ilgomis saulės voniomis, tačiau, pasak gydytojų, priklausomai nuo odos tipo ir oro sąlygų jo pakankamai pasigamina ir per 15 minučių.

Rūkymas – vienas iš didžiųjų gražios odos priešų

Kaip teigia klinikos „InMedica“ gydytoja dermatovenerologė Ingrida Balčiūnienė, pradėjus rūkyti odos pakitimai neatsiranda iš karto, todėl galima pamanyti, kad odos būklei rūkymas matomų pokyčių praktiškai neturi.

„Rūkant lūpomis apspaudžiama cigaretė, dėl ko susidaro raukšlelės apie lūpas, būdingos rūkoriams. Taip pat odos kontaktas su cigaretės dūmu sumažina drėgmės kiekį viršutiniuose odos sluoksniuose, sukelia uždegimą, kurio mes net nepastebime, o tai irgi prisideda prie odos senėjimo“, – sako dermatovenerologė.

Rūkant susidaro laisvieji radikalai, kurie skatina kolageninių bei elastinių skaidulų struktūrų pokyčius, o tai – vėlgi yra raukšlių priežastis.

„Medžiagos, esančios cigarečių dūmuose, ne tik skatina odos senėjimą, bet dėl poveikio imuninei sistemai gali ir provokuoti ar sunkinti kai kurias odos ligas, pavyzdžiui žvynelinę, spuogus. Pastebėta, kad neretai rūkantieji anksčiau pražyla, jų plaukai silpnesni, rūkantys vyrai pradeda anksčiau plikti nei nerūkantys“, – teigia I. Balčiūnienė.

Pasak jos, „degant cigaretėms susidaro dervos, kuriose yra tiek mutageninų, tiek kancerogeninų medžiagų, laisvųjų radikalų, kurie sukelia odos struktūros pokyčius, skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, gali sukelti kvėpavimo takų bei odos vėžį“.

Taip pat netrūksta tyrimų, kad ilgalaikėje perspektyvoje rūkančiųjų oda atrodo prasčiau negu nerūkiusiųjų.

„Jungtinės Karalystės mokslininkai tyrė identiškų dvynių poras, iš kurių vienas rūkė, o kitas ne. Buvo pastebėta, kad rūkančiojo oda yra plonesnė, pilkesnė, gilesnės raukšlės, daugiau pigmentinių dėmių, ji labiau suglebus“, – sako gydytoja.

Kalbant apie alternatyvas – elektroninės cigaretės ar bedūmiai tabako gaminiai rinkoje pasirodė palyginti neseniai, todėl, kokia jų įtaka odos senėjimui dar nėra ištirta.

„Tačiau ir šios alternatyvos rūkymui neabejotinai kenkia odai, nes jei jose yra nikotinas, jis pakenkia kraujagyslėms, pablogina odos aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis, yra straipsnių apie elektroninių cigarečių sukeltus dermatitus. Duomenų, koks kitų medžiagų, esančių elektroninėse cigaretėse, poveikis odos senėjimui dar teks palaukti“, – sako gydytoja.

Vasarą vis dar daromos tos pačios klaidos

Gydytojos teigimu, nors apie daromas odos priežiūros klaidas kalbama dažnai, saulės vonių mėgėjai nepasimoko ir vienareikšmiškai per mažai naudoja nuo UV spindulių apsaugančio kremo bei su labai silpnu SPF faktoriumi. Taip pat pamiršta pasitepti visą drabužiais nepridengtą kūną ir tepa tik apgamus, nepasitepa kai kurių vietų.

„Pavyzdžiui, dažnai pamiršta ausų kaušelius arba vyrai nepasitepa plikių, o juk jos gauna daugiausiai saulės“, – sako gydytoja dermatovenerologė.

Antra klaida, kad viena kartą pasitepus, tepimų nekartoja, tikėdami, kad kremas veikia visą dieną, tačiau ilgiau būnant saulėje tepimus tenka kartoti. Neretai žmonės galvoja, kad pasitepus apsauginiu kremu nuo saulės galima būti kaitrioje saulėje kiek norima, tačiau tai netiesa, kremas neapsaugo 100 proc nuo neigiamo ultravioletinių spindulių poveikio, o tik sumažina jų padaromą žalą. „

Visgi po žiemos, organizmui jaučiant vitamino D trūkumą, žmonės neretai įsitikinę, kad kuo ilgiau bus saulėje, kuo labiau įdegs, tuo daugiau pasigamins vitamino D. Priklausomai nuo sąlygų jo pakankamai pasigamina ir per 15-20 minučių, jei bus nepridengtos plaštakos, veidas, kaklas. Ilgai būnant saulėje vitamino D daugiau nepasigamina, o padidėja odos vėžio rizika, – sako I. Balčiūnienė. – Žinoma, pasidžiaugti saule norisi, bet reikėtų jos vengti kai ji yra labai kaitri, nuo 11-12 iki 15-16 valandos (priklausomai nuo klimato), o prieš einant į lauką saulėtą dieną, naudoti saulės apsauginius kremus, būti šešėlyje, vilkėti kūną dengiančius ir nuo ultravioletinių spindulių apsaugančius drabužius, akinius“.

Pasak gydytojos, reikėtų vengti perdėtos baimės, mat mėgautis saule rytais iki 11-12 val. ir po 16 val. yra pakankamai saugu.

Žmonės linkę į kraštutinumus

Oda yra tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atspindys.

„Klaidinga manyti, kad žalingi įpročiai, stresas nepaveiks mūsų odos, taigi rekomenduojama kiek įmanoma to vengti, tuomet ir oda atrodys skaistesnė“, – sako gydytoja.

Anot I.Balčiūnienės, žmonės per daug linkę į kraštutinumus: „Tas pats galioja ir odos priežiūroje: vieni yra įsitikinę, kad visos odos priežiūros priemonės yra blogis, kiti – priešingai, naudoja itin daug ir gana agresyvių odos priežiūros priemonių, pvz. kasdienis odos šveitimas šveitikliais, veido plovimas kelis kartus per dieną su muilu“.

Pasak gydytojos dermatovenerologės, neretai pasirenkami netinkamos sudėties kremai, neatitinkantys odos tipo arba klaidingai manant, kad sausai odai trūksta tik riebumo naudojami itin riebūs kremai bei aliejai, nors nė kiek ne mažiau trūksta ir drėgmės. Ankstyvą pavasarį pamirštame saulės apsauginius kremus, nes saulė atrodo dar nekaršta.

Vis dėlto, gydytojų teigimu, tinkamas buvimo lauke laikas, trukmė ir vieta (pavėsis), tinkama apranga, patikimas apsauginis kremas nuo UV spindulių yra geriausia apsauga nuo saulės.

Be rūkymo ir ultravioletinių spindulių odos senėjimui turi įtakos paveldimumas, užterštumas, ligos, kuriomis sergame, cheminės medžiagos, su kuriomis susiduriame ir, aišku, odos priežiūra bei stresas.