Alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje

Dažnai alergijos simptomai pasirodo ne tik pavasarį ar vasarą, jie gali užklupti netikėtai – net ir tada, jeigu žmogus iki tol nebuvo niekam alergiškas.

Kaip teigia „Kardiolitos“ gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis, alergijos simptomų yra įvairių, tačiau patys dažniausi yra šie: čiaudulys, nosies užgulimas, skaidraus sekreto tekėjimas, nosies ir/arba akių niežulys, bėrimai odoje, odos niežėjimas, dusulys, arba kosulys. Yra ir gyvybei pavojingų simptomų, tokių kaip gerklės tinimas ar spaudimo kritimas, kuomet žmogus netenka sąmonės ar atsiranda patinimai.

„Kartais alergija gali būti įgyjama, o kartais žmonės turi paveldimą polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Mokslininkai sutaria, jog alerginėms ligoms atsirasti svarbūs abu dalykai – tiek paveldėtos savybės, tiek aplinka kurioje gyvename“, – teigia gydytojas alergologas.

Sezoninės alergijos gali atsirasti bet kuriame amžiuje

Pasak alergologo, pati sąvoka „sezoninė alergija“ jau reiškia, kad pacientas simptomus jaus tik atėjus tam tikram sezonui.

„Tipiškiausias pavyzdys yra šienligė, kai pacientas alergiškas medžių ar žydinčių augalų žiedadulkėms simptomus jaučia tik pavasario, vasaros, rudens metu ir puikiai jaučiasi žiemos metu. Konsultacijos metu gydytojas alergologas tokių pacientų klausinėja, kaip metų laikai veikia jo jaučiamus simptomus, nes dažnai pagal tai jau galime įtarti kam pacientas gali būti alergiškas“, – sako T.Slomskis.

Dažniausiai žmonės būna alergiški medžių, žolių žiedadulkių alergenams, maisto produktams, vaistams, cheminėms medžiagoms tokiems kaip kosmetikos ingredientai, metalai.

„Dauguma pacientų nustemba atvykę konsultacijai, kad alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Ar žmogus susirgs alergine liga ir taps alergiškas lemia ir kitos gretutinės ligos“, – teigia T.Slomskis. Pasak jo, didelės įtakos alergijų atsiradimui turi gyvenimo būdas ir paveldėtas polinkis sirgti tokiomis ligomis.

„Visgi alergijos laikomos civilizacijos ligomis. Kuo steriliau gyvename, tuo daugiau alerginėmis ligomis sergame“, – sako gydytojas alergologas. Anot jo, taip pat negalima paneigti fakto, kad alerginėmis ligomis sergantys tėvai gimdo vaikus, kurie taip pat gali turėti genetiškai įgimtą polinkį taip pat būti alergiškiems.

Cigarečių dūmai turi įtakos

Gydytojo alergologo teigimu, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, gali paskatinti alerginių ligų vystymąsi bei bloginti alerginių ligų kontrolę. „Pvz. kai kurių pacientų kurie serga alergine astma kvėpavimo takus tabako dūmai gali dirginti ir išprovokuoti astmos simptomus, bet pastebėta, jog sergantiems astma ir rūkantiems pacientams reikia didesnių vaistų dozių norint pasiekti gerą ligos kontrolę“, – sako alergologas.

Pasak jo, žalos mažinimui vis dažniau vartojamos bedūmės tabako priemonės yra pakankamai naujas reiškinys ir žalingų medžiagų turi mažiau negu tradicinės cigaretės, tačiau, pasak jo, gydytojams yra sunkiau įvertinti sunaudojamus šių medžiagų kiekius.

„Taip pat šiuo metu dar trūksta ilgalaikių mokslinių tyrimų ar stebėsenos duomenų, kad būtų galima vertinti kokius sveikatos sutrikimus sukelia šie produktai naudojant juos ilgą laiką“, – teigia T.Slomskis.

Neužsiimkite savigyda

Alergijų atsiradimui daug įtakos turi ir gyvenimo būdas, naudojama kosmetika ar net vaistų vartojimas savigydos tikslais, – sako T.Slomskis. „Pirmas žingsnis yra nedelsti ir nuvykti pasikonsultuoti su gydytoju. Aptarkite savo simptomus su šeimos gydytoju ir jeigu bus reikalinga būsite nukreipti pas gydytoją alergologą“, – sako T.Slomskis. „Nepatarčiau gydytis patiems, nes alergijos gydymo principas yra pašalinti alergeną iš aplinkos ir/ar nutraukti su juo kontaktą“. Pasak jo, tik gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus sudarys tyrimų, o vėliau ir gydymo planą. Nerekomenduojama atlikinėti tyrimų nepasitarus su gydytoju mat alerginiai tyrimai yra vertinami tik derinant klinikinius simptomus ir tyrimo rezultatus.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko