Lietuviai noriai padeda

Nutikus nelaimei ar sugedus automobiliui kelyje, vairuotojas itin greitai gali sulaukti kitų vairuotojų pagalbos. Apklausa parodė, kad tokiais atvejais dauguma Lietuvos vairuotojų sureaguoja į nelaimę vienu ar kitu būdu. Tik 13 proc. apklaustųjų teigia niekada nesustojantys padėti.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis – 33 proc. – Lietuvos vairuotojų, pamačiusių kelkraštyje sugedusią transporto priemonę, pristabdo ir tokiu būdu stengiasi įvertinti pagalbos poreikį. Dar 11 proc. sustoja, atidaro langą ir pasiteirauja, kokios pagalbos reikėtų. 13 proc. sustoja tik tais atvejais, kai sugedusio automobilio vairuotojas stabdo. O 6 proc. mūsų šalies gyventojų reaguoja iškart – sustoja ir išlipę iš automobilio teiraujasi, kuo gali padėti kitam eismo dalyviui.

„Labai maža dalis vairuotojų stabdo savo automobilį, lipa iš jo ir skuba pasiūlyti pagalbą. Žmonės pirmiausia įvertina problemą ir pagalbos poreikį būdami savo automobilyje ir nekontaktuodami tiesiogiai su kitu vairuotoju. Tokią atsargą reikėtų vertinti teigiamai, nes žmonės padėti nori, tačiau pirmiausia įvertina galimas grėsmes“, – kalbėjo „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jauni – nusiteikę padėti

Tyrimo duomenimis, dažniausiai iškart sustoja jaunimas – vairuotojai iki 19 metų. Šios amžiaus grupės respondentai dažniau negu visi kiti atsakė, kad iškart išlipa iš automobilio ir mėgina padėti.

„Skaičiai rodo, kad jauniausi eismo dalyviai dažniausiai stoja padėti iš karto ir nevertina jokių kitų aplinkybių ar rizikų. Tikėtina, kad per neilgą vairavimo praktiką jie dar nėra patyrę daug panašių situacijų. Jų atsakymus vertinčiau, kaip nuostatas žmonių atžvilgiu. Tendencija, jog jaunimas yra labiausiai pasirengęs ištiesti pagalbos ranką kitiems, rodo jaunų žmonių atsakingumą bei jų norą prisidėti prie socialinių santykių kūrimo“, – kalbėjo M. Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad žmonėms labai svarbu gerai jaustis ne tik artimiausioje socialinėje aplinkoje, bet ir pajusti, jog jie gali daryti įtaką socialiniam gyvenimui plačiąja prasme, t.y. mūsų šalies gyvenimui.

Nebijo ir tamsoje

Tyrimas parodė, kad Lietuvos vairuotojai sustoja padėti kitiems vairuotojams, nežiūrint vietovės, asmeninių planų ar paros laiko. Tik šviesiu paros metu atsakė sustojantys 8 proc., o tik mieste – vos 2 proc. respondentų. 4 proc. teigė, kad sustoja tik, jei neskuba.

„Žmonės išties yra nusiteikę labai geranoriškai, asmeniniai planai ar kitos aplinkybės jiems nėra kliūtis pasiūlyti pagalbą kitiems. Toks solidarumas tikrai džiugina“, – tvirtino M. Jundulas. Jo teigimu, vairuotoją, kuriam išties reikia pagalbos, dažniausiai atpažinti nėra sudėtinga. „Jie paprastai paiso kelių eismo taisyklių: yra įsijungę avarinį signalą, pasistatę įspėjamąjį ženklą, atsidarę transporto priemonės variklio dangtį ar pakėlę automobilį kėlikliu“, – dėstė draudimo bendrovės vadovas.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko