Modernėja senjorų priežiūra

senjoru prieziuros pultelis

Visuomenė sparčiai sensta – Eurostato duomenimis, praėjusiais metais Europos Sąjungoje (ES) buvo beveik 100 milijonų gyventojų, vyresnių nei 65 metai. Tai yra 1 iš 5 arba 19,4 proc. europiečių. Prognozuojama, kad 2070 m. jų dalis sieks 29 proc. Daugėja ir pagyvenusių vienišų žmonių, liekančių visai be priežiūros.

Tam, kad senjorai turėtų galimybę saugiai ir kokybiškai gyventi savo namuose, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistemą, kuri ne tik stebi jų sveikatos būklę, bet ir prireikus automatiškai iškviečia pagalbą. Sistema įdiegiama pultelyje, kurį galima pasikabinti ant kaklo.

„Naudojant šią sistemą, senyvo amžiaus žmonės gali ramiai ir saugiai gyventi savo namuose be nuolatinio prižiūrinčių asmenų stebėjimo. Iš kitos pusės, sukurtos technologijos puikiai tinka ir klinikinio gydymo sąlygomis, gali būti diegiamos įvairiose geriatrijos paslaugas teikiančiose institucijose“, – tikina vienas iš sistemos kūrėjų, KTU Informatikos fakulteto (IF) profesorius, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius Egidijus Kazanavičius.

Pirmiausia – pritaikymas ligoniams

KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Geriatrijos klinikos mokslininkais, naudodamiesi projektu „BIATech“ sukūrė senyvų žmonių stebėsenos sistemą, kurią sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje, bei nedideli įrenginiai nuo 3 iki 5 cm aukščio (pavyzdžiui, pultelis), kuriuos patogu nešiotis. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims.

„Siekėme sukurti sistemą, kuri fiksuotų ligonio padėtį, kūno pozą, jo judėjimą patalpoje, – sako E. Kazanavičius. – Jeigu žmogui kažkas negerai, jis nugriūva ar atsitinka kokia kita nelaimė, pultelis fiksuoja ligonio griūtį ir signalas automatiškai keliauja nurodytam adresatui.“

Toks pagalbos iškvietimo prietaisas leidžia nustatyti ne tik asmens buvimo vietą ir griuvimo faktą, bet ir turi pagalbos iškvietimo mygtuką, suteikiantį galimybę nusiųsti prižiūrinčiam personalui pranešimą apie kritinę situaciją arba atšaukti pagalbos prašymą, jeigu viskas gerai.

Asmens vietą nustatyti padeda „Bluetooth Low Energy“ (BLE) principu veikiantis pultelis, kuris leidžia identifikuoti stebimą asmenį ir jo buvimo vietą 1 metro tikslumu. Tai – nedidelis, baterija maitinamas įrenginys.

Sistemą galima diegti bet kokio tipo būstuose ar ligoninėse, nepriklausomai nuo patalpose esančių daiktų ar kitos įrangos.

„Interneto ryšys yra pageidautinas, tačiau nebūtinas: pagalbos kvietimai ir pranešimai apie kritines situacijas gali būti siunčiami ir GSM ryšiu“, – pažymi KTU IF profesorius E. Kazanavičius.

Diegiama ir namų aplinkoje

Profesorius tikina, kad KTU ir LSMU mokslininkų sukurtą sistemą pirmiausia buvo galvojama įrengti gydymo įstaigose, tačiau dabar ji galėtų būti diegiama ir namuose.

„Sakoma, kad ligonis geriausiai sveiksta namuose, kur net ir sienos gydo, todėl visada norima ligonį kuo greičiau perkelti į namus, – teigia E. Kazanavičius. – Šiandien mūsų sistema suintegruota taip, kad iš namų pagalbos signalą galima tiesiai nusiųsti gydančiam gydytojui, prižiūrinčiai ar slaugančiai kompanijai.“

Profesorius pasakoja, kad pagalbos iškvietimo funkciją galima įdiegti ne tik pultelyje, bet ir mobiliajame telefone, tačiau tokiu atveju jį reikėtų visur nešiotis.

„Norint stebėti žmogaus būklę realiu laiku, reikia, kad stebimas žmogus turėtų telefoną su savimi ištisą parą, net ir miegodamas. Turint omenyje, koks telefono dydis ir svoris, tai nebūtų nei patogu, nei sveika organizmui“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Be to, anot jo, kai atsitinka nelaimė ir kai žmogus nugriūva, apie jokį mobilaus telefono turėjimą ar greitosios pagalbos iškvietimą negalvojama. Todėl tokiu atveju pakabintas ant kaklo pultelis – itin gera alternatyva.

„Taip pat mūsų sistema, lyginant ją su analogiškais sprendimais rinkoje, išsiskiria gerokai mažesne kaina“, – tikina KTU IF profesorius.

Veikia skirtingais būdais

Sistemos veikimas gali būti pagrįstas skirtingomis priemonėmis. „Namuose ar klinikoje pastatomas nedidelis serveris, kompiuteriukas, kuriame įdiegta mūsų programinė įranga. Serverio funkciją gali atlikti ir mobilusis telefonas“, – teigia E. Kazanavičius.

Profesorius teigia, kad naudojamas serveris nedidelis – maždaug dviejų degtukų dėžučių dydžio. „Jis kontaktuoja su mūsų pagamintu pulteliu arba, pavyzdžiui, su specialiu laikrodžiu, kuriame būtų įmontuoti reikiami davikliai. Jį mes taip pat esame pagaminę“, – pažymi jis.

Laikrodis panašus į jau esančius šiuo metu rinkoje: gali matuoti kraujospūdį, deguonies kiekį, taip pat žingsnių skaičių (šį rodiklį matuoja ir pultelis).

Visgi naudojant stacionarų serverį, veikiantį bevielio ryšio (Wi-fi) pagrindu, toli nuo stotelės nueiti negalima. „Galima nueiti 5, 10, 20 metrų patalpoje ar netoli nuo patalpos, kad žmogus dar būtų matomas, priklausomai nuo įvairių atsirandančių trikdžių“, – aiškina E. Kazanavičius.

Tačiau mokslininkai turi ir kitokį šio prietaiso veikimo būdą, pagrįstą daiktų interneto technologijomis. Tokiu būdu žmogaus būsena gali būti matoma ir 2–2,5 km spinduliu.

„Tam galima panaudoti specialius maršrutizatorius (angl. gateway), – sako KTU IF profesorius. – Jie veiktų pasauliniame daiktų interneto tinkle „LoRa“, prie kurio kūrimo prisidedam ir mes. Nors šiuo atveju į patį tinklą vartotojas nebūtų įtrauktas, tačiau pasinaudojant „LoRa“ standartu, pultelis veiktų, o prireikus būtų automatiškai iškviečiama medicinos pagalba.“

Išsiskiria paprastu naudojimu ir žemesne kaina

E. Kazanavičius pasakoja, kad pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidūrė kurdami sistemą, buvo tai, kad analogiškų sistemų pasaulinėje rinkoje yra, tačiau jos komercinės ir gana brangios, todėl ne kiekvienam prieinamos. Tuo tarpu KTU mokslininkų sukurta technologija gerokai pigesnė.

„Antra problema – prietaisą naudoti ir valdyti turi būti nesudėtinga. Dėl to mes sugalvojom nedidelį pultelį, kuris, kaip ir mobilus telefonas, turi savo akumuliatorių, – teigia E. Kazanavičius. – Be to, tai negali būti sudėtingas skaičiavimo įtaisas, priešingu atveju, kaip ir telefone, greitai išsikraus baterija.“

Po įkrovimo KTU mokslininkų sukurtas pultelis veikia apie tris savaites. Artėjant išsikrovimo ribai, ne tik mirksi lemputė, įspėjanti, kad jį reikia įkrauti, bet ir nurodytu adresu ateina papildoma žinutė.

Anot KTU IF profesoriaus, viena pagrindinių kilusių problemų kuriant pultelį, kaip identifikuoti, kad žmogus tikrai nugriuvo.

„Tarkim, jei žmogus gestikuliuoja ranka, ant kurios kaip apyrankė uždėtas pultelis, daugeliu atveju bus fiksuojama, kad žmogus griūva. Dar vienas pavyzdys: žmogui lipant laiptais, algoritmai nustato, kad kiekvienas žingsnis yra griuvimas. Daug dirbom, kad tokių nesusipratimų nebūtų“, – šypsosi jis.

Vis dėlto netyčia suveikus sistemai ir pulteliui pradėjus siųsti signalą per klaidą, pagalba atšaukiama tiesiog paspaudus mygtuką.

„Turim ir daugiau ambicijų – siekiame, kad visa gaunama informacija patektų į duomenų analitikos serverį, kuriame galima suskaičiuoti, koks žmogaus aktyvumas, širdies ritmas, kalorijų suvartojimas. Serveryje, skirtingai nuo šiuolaikinių sportinių laikrodžių, viskas būtų matuojama realiu laiku, įvertinant galimą riziką ir siūlant geriausius sprendimus. Pavyzdžiui, būtų rekomenduojama mažiau judėti“, – ateities planais dalijasi KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius E. Kazanavičius.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?
Išreikškite savo nuomonę ir taip padėkite mums tobulėti!
Patiko
Nepatiko