Romanai, kuriuose atsiskleidžia visos motinystės spalvos

leidybos namai balto

Ar skausmo dėl prarastos dukros prislėgta motina gins posūnį, kuris kaltinamas sukėlęs lemtingą avariją? Vaikus reikia lepinti ar grūdinti, kad ateityje jų nesugniuždytų jokie sunkumai? Kaip rasti jėgų atsigauti po vaiko netekties ir gyventi toliau? O kaip atsitiesti, jei dar vaikystėje mama palieka?

BALTO leidybos namų išleisti 8 romanai – ir jausmų dramos, ir psichologiniai trileriai, kurių siužetas sukasi apie kiekvienam brangiausią asmenį – mamą.

Ką slepia anyta?

knyga AnytaViena tinklaraštininkė prisipažino: Sally Hepworth „Anyta“ jai paliko tokį įspūdį, kad įvairiomis progomis knygą padovanojo net penkioms savo bičiulėms. Kodėl? Mat versdama šio daugiasluoksnio romano apie šeimos santykius puslapius nuolat savęs klausė, kaip reikėtų auklėti vaikus – besąlygiškai pildyti jų norus, o gal leisti patiems patirti ir skaudžių pamokų?

Viena pagrindinių romano herojų Liusė mamos neteko paauglystėje, tad buvo kupina vilčių, kad būsima anyta galės užpildyti širdyje atsivėrusią tuštumą. Deja… Elegantiška ir santūri Dajana yra mylinti žmona ir atsidavusi pabėgėlių globėja, tačiau šalta savo vaikams ir anūkams. Visus artimuosius sukrečia žinia, jog Dajana rasta negyva namuose. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu. Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta. Kas gi vis dėlto nutiko? Ar tikrai Dajana pasitraukė iš gyvenimo pati? O gal kam nors iš jos artimųjų ši mirtis buvo naudinga?

Išgyventi netektį

Ruth Hogan romane „Ypatinga Selės išmintis“ dvi skirtingos istorijos – mamos, netekusios sūnaus, ir moters, dėl noro patirti motinystės palaimą pasiryžusios nusikaltimui, – susipina į vieną.

Maša skęsta neviltyje. Kadaise energingos, nepriklausomos ir net maištingos moters gyvenimas negrįžtamai pasikeitė per tragišką įvykį prieš dvylika metų. Negalėdama atsikratyti sielvarto, ji ieško paguodos tyliose Viktorijos laikų kapinėse ir ten plevenančių sielų draugijoje. Taip pat – miestelio plaukimo baseine, kur panirusi į vandenį pasislepia nuo triukšmo ir skausmo. Likimas suveda Mašą su dviem nepaprastomis moterimis: išmintingąja Kite Miuriele – buvusia katalikiškosios mergaičių mokyklos auklėtine, mago žmona ir septyniasdešimtmete riedučių diskotekos gerbėja, bei paslaptingąja Sele – atsiskyrėle keistuole, lesinančia varnas ir įspūdingu balsu dainuojančia kapinių gyventojams. Šios pažintys atveria Mašai kitokį, kupiną galimybių, pasaulį ir paskatina vėl pradėti iš tiesų gyventi. Iki lemtingos dienos, kai grįžta praeitis…

Kaip atsitiesti, kai prarandi viską

„Bitininkas iš Alepo“ yra mano vaizduotės vaisius. Bet Nurio ir Afros personažai širdyje ir mintyse užgimė koja kojon žengiant su Graikiją pasiekusiomis pabėgėlių šeimomis ir vaikais. Romane stengiausi atskleisti, kaip elgiamės su artimiausiais žmonėmis išgyvenę skaudžią netektį. „Bitininkas iš Alepo“ yra ne tik apie neįsivaizduojamą netektį, bet ir apie meilę bei kelią į šviesą“, – sakė romano autorė Christy Lefteri. Ji užaugo Londone, pabėgėlių iš Kipro šeimoje, knygos idėją subrandino savanoriaudama pabėgėlių stovyklose Graikijoje.

Pagrindinis romano herojus Nuris yra bitininkas, jo žmona Afra – dailininkė. Jų gyvenimas gražiame Alepo mieste Sirijoje yra paprastas ir šeimyniškas. Tačiau vieną dieną karas atima viską, kas buvo brangiausia, ir pora priversta bėgti. Kaip motiniška širdis pakels tokius išbandymus ir ras jėgų atsitiesti?

Mamos ir dukros žaidimai

„Visos, kurios buvo mamos ir dukros, turbūt žino, kokie sudėtingi tie santykiai būna blogaisiais jų laikais – pilni galios žaidimų, neišsakytų nuoskaudų, narciziško savęs žalojimo dėl kitos, bet iš tiesų dėl to, kad galėtum jaustis auka“, – pristatydama Deborah Levy romaną „Karštas pienas“ radijo laidoje „Ryto allegro“ sakė literatūros kritikė Elžbieta Banytė.

Sofijos motiną Rozą kamuoja paslaptingas kojų paralyžius, ir gydytojo Gomeso klinika Almerijoje – paskutinė viltis išsiaiškinti ligos priežastis. Keisti Gomeso metodai labai skiriasi nuo tradicinės medicinos ir gydoma Rozos negalia kelia vis daugiau klausimų. Visą gyvenimą motinos atrama buvusiai Sofijai tenka stebėtojos vaidmuo, tad laikinoje kurortinio miestelio bendruomenėje ji žengia pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, ieškodama tikrosios „aš“ ir išlaisvindama savo seksualumą. Romanas „Karštas pienas“ buvo įtrauktas į trumpuosius Man Booker ir Goldsmiths premijų sąrašus.

Odė žmogaus stiprybei

Delios Owens romano „Ten, kur gieda vėžiai“ herojė Kaja žvilgsniu nulydi kažkur išsiruošusią mamą ir daugiau jos nebepamato. Vienas po kito namus palieka broliai ir seserys, po kurio laiko nebesugrįžta ir tėvas. Ji lieka vienut viena: „Ėjo mėnesiai, užslinko ir žiema, nepastebimai, kaip visada ir užslenka žiemos pietuose. Saulė, šilta it antklodė, gobdavo Kajai pečius, viliodavo gilyn į pelkę. Kartais naktį ją pasiekdavo garsai, kurių ji kaip neatpažindavo, kartais baugiai šoktelėdavo, per arti trenkus žaibui, bet kai suklupdavo, ją griūvančią kaskart sugaudavo tik žemė. Kol pagaliau, vieną atminty neįstrigusį akimirksnį, širdperša kažkur suslūgo kaip vanduo, susigeriantis į smėlį. Nedingo, bet nusėdo giliai giliai. Kaja priglaudė delną prie alsuojančios, įmirkusios žemės ir pelkė tapo jos motina.“

Pelkių Dukra vadinama Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Būdama paauglė, Kaja susibičiuliauja su vietos vaikinu Teitu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir miestelio pažibos Čeiso. Tad kai pelkėse aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.

Meilės romanas, drama ir detektyvas – visos siužetinės linijos susipina į jausmingą pasakojimą, kuris užkariavo pasaulį, – parduota jau penki milijonai spausdintos knygos egzempliorių.

Įminti mamos paslaptį

Sejal Badani romanas „Istorijų pasakotojos paslaptis“ prasideda šių dienų Niujorke. Žurnalistė Džėja po trečio persileidimo visiškai palūžta, jos santuoka ima byrėti. Gelbėdamasi nuo skausmo ji keliauja į tėvų gimtinę Indiją, kur tikisi ne tik rasti ramybę, bet ir išsiaiškinti, kodėl mama visą gyvenimą buvo apimta nepaaiškinamo liūdesio ir nė karto į Indiją negrįžo – net atsisveikinti su mirštančiu tėvu. Indijoje Džėja sutinka Ravį, buvusį senelės tarną ir ištikimą draugą. Jo papasakota istorija atveria šeimos paslapčių lobyną, kurio didžiausias brangakmenis – Džėjos senelė Amiša. Tais laikais, kai šalį valdė britai, Amišai buvo lemta tapti klusnia žmona ir gera motina. Tačiau jauna moteris troško daugiau: jos galvoje gimdavo nuostabūs pasakojimai, ji svajojo užrašyti juos anglų kalba, kurios išmokti galėjo tik britų mokykloje. Bet kaip siekti savo svajonės, kai tam prieštarauja negailestingi papročiai ir net šeima? Su dešimtmečius saugota Amišos paslaptimi Džėja gauna neįkainojamą palikimą. Ir jos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo…

Apginti savo vaiką bet kokia kaina?

Bonnie Kistler romano „Melas“ herojė skyrybų advokatė Lėja Hajet puikiai žino, kad antroji santuoka sėkminga būna taip pat retai kaip laimingas loterijos bilietas. Tačiau ji tą bilietą ištraukė: ištekėjo už beveik tobulo vyro, drauge jie sukūrė jaukius namus penkiems savo vaikams. Lėja Hajet ir Pitas Konlėjus buvo laimingi, namuose palikę netrukus aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiantį Pito sūnų Kipą ir keturiolikmetę Lėjos dukterį Krisę, jiedu kelioms dienoms ištrūksta paminėti vedybų sukakties. Lietingą vakarą grįžtant namo, suskamba jų mobilieji telefonai: Kipo vairuojamas pikapas atsitrenkė į medį, jis suimtas už vairavimą išgėrus. Ir automobilyje su juo buvo Krisė. Po dvylikos valandų Krisė miršta, o Kipas apkaltinamas dėl nužudymo. Iš pradžių Lėja daro viską, kad padėtų Pitui ir Kipui atlaikyti šį sunkų išbandymą. Iki tos akimirkos, kai vaikinas ima tvirtinti, kad prie vairo sėdėjo Krisė ir kad tai matė pro šalį važiuojantis kunigas. Lėja pasibaisėjusi, kad gindamasis Kipas juodina jos dukters vardą, o Pitas įsikimba šios istorijos kaip paskutinės vilties išgelbėti sūnų nuo kalėjimo. Artėjant teismo dienai, sutuoktiniai blaškosi tarp lojalumo savo vaikams ir vienas kitam. Lemtingos nakties įvykiai atrodo vis labiau neaiškūs. Nes meluoja ne tik Kipas…

Kodėl ją augino tik tėtis?

Ericos Bauermeister romano „Kvapų saugotojas“ herojės Emelinės vaikystė bėga izoliuotame pasaulyje, kurį atokioje saloje sukūrė jos tėvas. Dukrą jis moko per pojūčius pažinti gamtą ir joje išgyventi. Tačiau neatskleidžia kvapų, uždarytų palei trobelės sienas įrengtuose stalčiukuose, ir juos pagaunančio aparato paslapties. Tėčio ir dukters idilę pradeda griauti drauge su mergaite augantis smalsumas. Kodėl saloje jie gyvena tik dviese? Kodėl ji neturi mamos? Koks yra pasaulis už jų salos ribų? Ir kokios paslaptys nugulė uždarytuose stalčiukuose? Kai klausimų atsiranda daugiau nei atsakymų, įtampa darosi nepakeliama ir įvyksta tragedija. Emelinė atsiduria realiame pasaulyje ir jame mokosi gyventi tarp žmonių, patiria meilę ir išdavystę, aiškinasi praeities įvykius ir ieško savo tapatybės.