Puoselėkime pagarbos kultūrą

Mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ „Mylėk savo artimą, kaip save patį.“ (Mk 12, 28–34).

Žmogaus orumas yra prigimtinė duotybė ir niekaip nepriklauso nuo mūsų lyties, rasės, socialinio statuso, net nuo mūsų tikėjimo ar netikėjimo, nuo mūsų elgesio. Orumas yra dovana, o ne mūsų nuopelnas“.

Labai, oi, labai nutolome … jau senokai … nuo šių nepaneigiamų tiesų … Bet turime, ką turime … Manęs tas netenkina, bet galiu padaryti tik tai, kas nuo manęs priklauso … ir stengiuosi daryti, kad būtų geriau …

Pradėjau šį savo pasisakymą nuo pamatinių tiesų …

Esu žmogus su optimistine gaidele gyvenime, bet būna dienų lyg tyčia … išmuša ir man žemę iš po kojų … kartais … Ačiū Dievui, labai ir labai retai … Noriu tikėti, kad einant gyvenimo keliais ir takeliais, turiu jau kažkiek užgrūdintą stuburą… bet širdis atvira… todėl ir pažeidžiama…

Jau kelinta diena – minčių audra… visokių…

Laimė, kad seniai jau nežiūriu televizijos – tiesiog, nemėgstu viso to negatyvo … Man nereikia to posakio „kokia paklausa – tokia ir pasiūla“ , o „pasiūlai“ reikia reitingų – sukasi užburtas negatyvumo ratas …
O man reikia – mėlyno, giedro dangaus …

Nepagalvokite, kad nesidomiu gyvenimo aktualijomis… ir dar kaip domiuosi… Bet man reikia ne bet kuo domėtis ar skaityti… Renkuosi pozityvumą, trokštu ir ieškau prasmingumo gyvenime… žmogiškumo grūdo, kad galėčiau jį pasėti, kad surasčiau gelmę…

Visi esame pažeidžiami ir trapūs, nežinome kuriam kiek skirta, nežiūrint ar esi jaunas, ar 60+…
Buvome pensininkai… suteikė senjorų titulą …ir, kaip netikėtai su pasirodžiusiu virusu, esame įvardinti „rizikos grupės asmenimis“… net ne žmonėmis… ? Jeigu dar mūsų kiek dar liks po viruso, tai kaip tuomet būsime vadinami?

A. Katilienės nuotr.

Klausau spaudos konferencijas – jau pusantro mėnesio diena iš dienos girdžiu tą patį per tą patį, kad tiek ir tiek „rizikos grupės asmenų“ mirė nuo viruso ir tik nuo jo… Žudanti sausa statistika … Kalbama tik apie neegzistuojančios, o bandomos primestinai suformuoti grupės asmenis, o žmogus kur … kur žmogus? Kur žmogaus orumas..? … Skaityti antrą sakinį pačioje pradžioje …

Kokiais optimistais bebūtume – veikia protą… kuris tik 27 centimetrais nutolęs nuo mūsų širdies, kurioje telpa ir siela …. Tai pasakykite – kokį krūvį turi atlaikyti širdis…

Šiandien mūsų bendruomenės grupelei bendraujant internete, išsakiau savo šį nerimą … ir jau vėlai vakare, prieš pasakant kompiuteriui labanakt, vėl pastebėjau straipsnį, kurį negalėjau neperskaityti ir nereaguoti – sėdau ir vienu įkvėpimu parašiau šias savo mintis… Siūlau įsipatoginti ir ramiai perskaityti … Pateikiu filosofo tik mažą straipsnio citatą:

„… Pranešimas su formuluote „nuo COVID-19 sukelto viruso mirė rizikos grupės asmuo“ yra įžeidžiantis, sudaiktinantis, nes traktuoja auką kaip statistikos mėsą. Tokia subanalinanti žmogų su skaičiumi kalba, filosofo Arvydo Šliogerio žodžiais tariant, yra Niekio viešpatavimas…“

Skaitykite toliau: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1167695/gintautas-mazeikis-as-esu-rizikos-grupes-asmuo

Ir dar … paklausykite balandžio 28 d. kunigo Algirdo Toliato aukojamas šv. Mišias, bent pamokslą:

https://www.facebook.com/algirdas.toliatas/videos/2990981494303132/

Kiekvieną rytą tik atsibudusi vis pagalvoju apie tuos žmones, kurie vieniši, izoliuoti, ligoti, atskirti nuo artimųjų… Mane gelbsti malda, mankšta ir maisto produktai, kuriuos į namus atveža Maisto taksi…
Kyla klausimas ar atlaikys milžiniškus atsakingo darbo krūvius gydytojai, kunigai, psichologai, policininkai, savanoriai, kurie gydo kūnus ir sielas, mums padeda išgyventi. Pagarba ir dėkingumas jiems visiems <3

Taip, puikiai suprantu, kad reikia ir būtina laikytis nurodymų, naudoti saugumo priemones, kad apsaugotume save ir kitus… Tikrai reikia… Jei būsime atsakingi, greičiau pasveiksime nuo visokių virusų… bet tik būtų gerai, kad atsirastų ir orumo komponentas.

Mūsų prigimtinė žmogiškumo duotybė visomis prasmėmis – puoselėti pagarbos kultūrą …, o tas tikrai nieko nekainuoja.

Vieni kitais tikėkime, mylėkime, saugokime, dėkokime … laiminkime, kaip mus laimina mamos ir tėčiai išlydėdami į kelionę…

Būkime sveiki!
Linkiu palaimingos, pavasariniais žiedais pasipuošusios, dienos <3

Šiltai, Aldona Katilienė